Jei Kalėdų sezoną norite praleisti kitaip – gal šiek tiek tamsiau ir su šiurpioju prieskoniu – filmas „Krampus“ (2015) yra puikus pasirinkimas. Režisieriaus Michael Dougherty kūrinys sujungia Kalėdų šventės dvasią su siaubo žanru, pateikdamas įsimintiną pasakojimą apie tradicijas, šeimą ir… kerštingą demoną.
Trumpai apie siužetą
Filmas prasideda kaip tipiška šventinė komedija: šeima ruošiasi Kalėdoms, tačiau visi atrodo labiau susipykę nei pasiruošę švęsti. Pagrindinis veikėjas Maxas – jaunas berniukas, kuris vis dar tiki Kalėdų stebuklais, tačiau šeimos nesantaika ir cinizmas sugadina jo šventinę nuotaiką. Praradęs viltį, Maxas suplėšo savo laišką Kalėdų Seneliui, ir tai tampa lemtingu momentu – jis netyčia iššaukia Krampusą, senovinį mitinį padarą, kuris baudžia tuos, kurie prarado šventinę dvasią.
Netrukus pradeda dėtis keisti dalykai: užklumpa stipri pūga, kaimynai dingsta, o šeimos nariai vienas po kito atsiduria Krampuso ir jo siaubingų padėjėjų – gyvų žaislų, piktų elfų ir monstrų – taikinyje. Kova už išlikimą tampa pagrindiniu siužeto varikliu.
Ką simbolizuoja Krampus?
Krampusas – tai mitinė būtybė iš Centrinės Europos folkloro, dažniausiai vaizduojama kaip demoniška Kalėdų Senelio priešingybė. Šis padaras baudžia neklaužadas vaikus, simbolizuodamas bausmę ir atsakomybę už netinkamą elgesį. Filmas „Krampus“ puikiai perteikia šią legendą ir pritaiko ją šiuolaikiniam žiūrovui, pabrėždamas, kad šventės – tai ne tik dovanos, bet ir šventinė dvasia, kurią reikia puoselėti.
Stipriosios filmo pusės
- Atmosfera: „Krampus“ meistriškai sujungia tamsią, gotikinę siaubo atmosferą su Kalėdų elementais. Pūga, šventiniai papuošimai ir grėsmingi demonai sukuria unikalią ir įsimintiną nuotaiką.
- Humoro ir siaubo balansas: nors filmas yra siaubo žanro kūrinys, jame nestinga subtilaus juodojo humoro. Komiški personažų dialogai ir absurdiškos situacijos palengvina įtampą, neleisdamos filmui tapti pernelyg niūriu.
- Specialieji efektai: „Krampus“ išsiskiria kūrybingais praktiniais efektais. Vietoje pernelyg didelio CGI naudojimo, filmas naudoja animatroniką ir kostiumus, kurie prideda autentiškumo ir šiurpumo.
- Socialinė žinutė: filmas subtiliai kritikuoja šiuolaikinį vartotojiškumą ir šeimos vertybių nykimą, pabrėždamas, kad šventės turėtų būti apie vienybę, o ne materializmą.
Silpnosios pusės
- Šabloniški personažai: kai kurie veikėjai atrodo pernelyg stereotipiški – ciniškas dėdė, niurzganti teta ar paviršutiniški vaikai. Tai kartais apsunkina jų emocinį ryšį su žiūrovais.
- Klišinė pabaiga: nors filmas iki pat kulminacijos kuria stiprią įtampą, jo pabaiga palieka šiek tiek neaiškumo, kas gali nuvilti žiūrovus, tikinčius aiškesniais siužeto sprendimais.
