Planuojantiems aktyvų laisvalaikį kalnuose šaltuoju sezonu verta žinoti, kad tam nebūtinos slidės – vis daugiau keliautojų renkasi žygius pėsčiomis. Tokiems žygiams nereikia vykti toli – vaizdingų ir žiemai pritaikytų maršrutų galima rasti ir kaimyninėse šalyse, pavyzdžiui, Lenkijoje ar Slovakijoje. Vis dėlto specialistai pabrėžia – žiemos žygiai kalnuose reikalauja kitokio pasiruošimo nei vasarą, todėl svarbu iš anksto pasirūpinti tiek fizine forma, tiek saugumu.
Planuojant žygį kalnuose šaltuoju sezonu, svarbu realistiškai įvertinti savo fizinį pasirengimą ir pasirinkti tinkamą tempą. Pasak draudimo bendrovės BTA rizikų vertintojo Luko Kaškevičiaus, tinkamai pasiruošus, galima išvengti traumų.
„Pastebime, kad žmonės vis dažniau renkasi aktyvias žiemos išvykas ir žygius kalnuose, tačiau ne visada įvertina, jog sąlygos šaltuoju sezonu skiriasi. Dažniausiai problemų kyla ne dėl pačios veiklos, o dėl neapšilimo, netinkamos avalynės ar per didelio tempo”, – sako L. Kaškevičius.
BTA duomenimis, žiemos žygiuose dažniausiai pasitaikantys atvejai – lengvi patempimai, sumušimai ar kritimai, kurių didelės dalies būtų galima išvengti skiriant daugiau dėmesio pasiruošimui.
Rinkitės maršrutą pagal sezono sąlygas
Planuojant žiemos žygį kalnuose, maršruto pasirinkimas tampa vienu svarbiausių saugumo veiksnių. „Pasaulio žygiai” kalnų žygių kelionių organizatorius Bernardas Kavaliauskas atkreipia dėmesį, kad žiemą net ir pažįstamos vietos gali atrodyti visai kitaip – oro sąlygos keičiasi greitai, o sprendimus tenka priimti nedelsiant.
„Jei į kalnus einate su patyrusiu kalnų žygių vadovu, saugių ir gražių maršrutų pasirinkimas iš esmės išsiplečia. Gidas įvertina konkrečios dienos sąlygas – sniego stabilumą, vėją, matomumą – ir gali laiku priimti sprendimą keisti planą ar apsisukti. Tai ypač svarbu pradedantiesiems, nes žiemą situacija kalnuose gali pasikeisti greičiau, nei žmonės tikisi”, – sako B. Kavaliauskas.
Jis pataria pirmuosius žygius planuoti itin atsakingai ir rinktis paprastesnius maršrutus, ypač jei iki tol patirtis buvo kaupiama tik vasarą.
„Rekomenduoju aiškius, slėniu vedančius maršrutus su saugiu tikslu – kalnų trobele. Slovakijos Tatruose tam labai tinka žygis nuo Biela Voda iki Chata pri Zelenom plese: maršrutas populiarus, o kalnų trobelė suteikia galimybę sušilti ir ramiai susiplanuoti grįžimą”, – pasakoja kelionių organizatorius.
Norintiems maršruto kaimyninėje Lenkijoje B. Kavaliauskas rekomenduoja pasižvalgyti Zakopanės regione: „Vienas gražiausių ir praktiškiausių žiemos pasirinkimų yra Siwa Polana, Polana Chochołowska – Dolina Chochołowska slėniu iki kalnų trobelės.”
Paruoškite kūną ne tik ištvermei
Sveiko kūno studijos „Sportis” kineziterapeutė Daiva Janarauskienė atkreipia dėmesį, žiemos žygiai kalnuose reikalauja kitokio fizinio pasirengimo nei įprastos treniruotės sporto salėje ar bėgiojimas mieste.
„Žygiai kalnuose skiriasi nuo įprasto sporto – dažniausiai einama ar bėgiojama lygesniais ir neslidžiais paviršiais, daugiau dėmesio skiriame jėgai ir kardiovaskulinei sistemai, todėl daugeliui trūksta ne jėgos ar ištvermės, o pusiausvyros, mobilumo ir giliųjų raumenų aktyvumo. Žieminių fizinių veiklų metu dažnai pasitaiko galūnių kaulų lūžių, galūnių raiščių ir sausgyslių plyšimų, sutrenkimų. Dažniausiai praktikoje sutinkame kelio sąnario raiščių ar meniskų plyšimus ir dilbio kaulų lūžius”, – tvirtina D. Janarauskienė.
Jai pritaria ir „Sportis” kineziterapeutė Santa Povilonytė-Žilinskienė pabrėždama, kad žiemos žygiai nėra pavojingi savaime, tačiau kūnui tenka didesnis krūvis, jei jis nėra tam paruoštas.
„Norint paruošti kūną sportuoti žiemą, rekomenduojama pasirūpinti klubų sąnarių mobilumu, čiurnų stabilumu, aktyvuoti pėdas, išsivoluoti šlaunis ir blauzdas. Prieš sezoną būtinai padirbėti su giliuoju raumenynu, ypač dubens stabilumu, pasitikrinti mobilumą pečiuose, kad krentant atsiremti būtų patogu, o ne pavojinga”, – akcentuoja S. Povilonytė-Žilinskienė.
Net ir kaimyninėse šalyse gydymas gali kainuoti brangiai
Planuojant žiemos žygius dažnas keliautojas mano, kad Europos šalyse, pavyzdžiui, Lenkijoje, Juodkalnijoje ar Italijoje, netikėtos išlaidos nebus didelės. Vis dėlto BTA rizikų vertintojas atkreipia dėmesį, kad net ir nedidelė trauma kalnuose gali reikšti ne tik gydymo, bet ir sudėtingo transportavimo poreikį.
„Žygiuojant kalnuose svarbu suprasti, kad medicininė pagalba dažnai prasideda ne ligoninėje. Jei žmogus susižeidžia sunkiau ar yra sunkiai pasiekiamoje vietoje, gali prireikti gelbėtojų pagalbos ir transportavimo iš kalnų, pavyzdžiui, sraigtasparniu. Vasarą tokia paslauga dažniausiai prasideda nuo 1500–2000 eurų, o žiemos kurortuose – nuo 5000 eurų”, – sako L. Kaškevičius.
Pasak jo, svarbu įvertinti ir tai, kad nukentėjusysis dažnai gabenamas į artimiausią gydymo įstaigą. Ji kalnuose neretai yra privati, todėl vien Europos sveikatos draudimo kortelės (ESDK) gali nepakakti.
„Žygiai pėsčiomis kalnuose, jei jie nėra ekstremalūs ar profesionalūs, paprastai patenka į standartinę kelionių draudimo apsaugą. Tai reiškia, kad keliautojai gali jaustis ramiau – draudimas gali padengti gydymo, transportavimo ar kitas būtinas išlaidas net ir tuomet, kai pagalbos prireikia kalnuose”, – pabrėžia L. Kaškevičius.
