Prancūzijos muziejai kelia kainas ne europiečiams. Šią savaitę Luvre padidintos bilietų kainos turistams iš ne Europos išprovokavo diskusijas apie vadinamąją dvigubą kainodarą.
Nuo trečiadienio visi suaugę lankytojai iš Europos Sąjungai (ES) nepriklausančių šalių ar Islandijos, Lichtenšteino ir Norvegijos už įėjimą į Luvrą turės sumokėti 32 eurus – 45 proc. daugiau. Versalio rūmų bilietas pabrangs trimis eurais.
Tai palies amerikiečius, Jungtinės Karalystės (JK) ir Kinijos piliečius, kurie yra vieni gausiausių muziejaus lankytojų iš užsienio, taip pat turistus iš skurdesnių šalių.
Ragina streikuoti
Šis Prancūzijos žingsnis neturi daug precedentų kitose Europos šalyse. Tačiau yra labiau paplitęs besivystančiose šalyse, kur taikomi skirtingi įkainiai tokiose vietose kaip Maču Pikču Peru ar Tadž Mahale Indijoje.
Luvro profesinės sąjungos pasmerkė šią politiką kaip „filosofiškai, socialiai ir žmogiškai šokiruojančią“. Jos paragino surengti streiką dėl šio pakeitimo, taip pat pateikė daugybę kitų skundų.
Profesinės sąjungos teigia, kad didžiulė muziejaus kolekcija, kurią sudaro apie 500 tūkst. eksponatų, įskaitant daugybę eksponatų iš Egipto, Artimųjų Rytų ar Afrikos, turi visuotinę žmogiškąją vertę.
Nors jie iš principo nepritaria diskriminacinei kainodarai, tačiau nerimauja ir dėl praktinių priežasčių. Dabar darbuotojams reikės tikrinti lankytojų asmens tapatybės dokumentus.
Prancūzų akademikas Patrickas Poncet (Patrikas Ponsė) palygino šį Prancūzijos žingsnį su JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) politika, kurio administracija nuo sausio 1 dienos užsienio turistams 100 dolerių (85,55 euro) padidino JAV nacionalinių parkų lankymo kainą.
Prancūzijos politika yra „simptomas, kad, kaip ir kitur pasaulyje, grįžta neslepiamas nacionalizmas“, praėjusį mėnesį laikraštyje „Le Monde“ rašė P. Poncet.
„Prancūzai neturėtų už viską mokėti patys“
Kainas didina ir kitos valstybei priklausančios Prancūzijos turistinės vietos, įskaitant Šamboro rūmus Luaros regione ir nacionalinį operos teatrą Paryžiuje.
Vyriausybė pateisino šį kainų šuolį finansiniais sumetimais, mat norima surinkti 20–30 mln. eurų per metus tokiu laikotarpiu, kai jai daromas spaudimas didinti pajamas ir mažinti išlaidas.
Dalis lėšų bus skirta milžiniškam Luvro renovacijos planui, apie kurį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) paskelbė praėjusiais metais.
Skaičiuojama, kad jis kainuos apie milijardą eurų, bet profesinės sąjungos ir kai kurie meno kritikai šį projektą pavadino švaistūnišku.
Tačiau visi sutinka, kad Luvro būklė yra prasta: neseniai įvyko vandens nuotėkis, išryškėjo struktūrinės problemos, o spalį buvo įvykdytas įžūlus apiplėšimas dienos metu.
„Noriu, kad lankytojai iš ES nepriklausančių šalių už įėjimo bilietus mokėtų daugiau ir kad šis mokestis būtų skirtas mūsų nacionalinio paveldo atnaujinimui finansuoti“, – sakė kultūros ministrė Rachida Dati (Rašida Dati), 2024 metų pabaigoje paskelbusi apie bilietų pabrangimą.
„Prancūzai neturėtų už viską mokėti patys“, – pridūrė ji.
Europos balta varna
Dar neaišku, ar labiausiai lankomos žemyno šalies nukrypimas nuo likusioje Europoje nusistovėjusių normų paskatins ir kitas kultūros traukos objektus pasekti šiuo pavyzdžiu.
Europoje įprasta, kad jaunesni nei 18 metų asmenys gali nemokamai lankytis Atėnų Akropolyje, Madrido Prado muziejuje ar Romos Koliziejuje, siekiant paskatinti juos ten apsilankyti.
Luvras ir toliau bus nemokamas nepilnamečiams iš visų šalių ir jaunesniems nei 26 metų europiečiams.
Kitose vietose, pavyzdžiui, Venecijos Dožų rūmuose, įėjimas nemokamas miesto gyventojams.
Britanija jau seniai vykdo politiką, pagal kurią jos nacionalinėse galerijose ir muziejuose nuolatinės kolekcijos visiems prieinamos nemokamai.
Tačiau buvęs Britų muziejaus direktorius Markas Jonesas (Markas Džounsas) viename iš paskutiniųjų savo interviu vadovavimo laikotarpiu palaikė mokamą įėjimą, 2024 metais laikraščiui „The Sunday Times“ sakydamas, kad „mums būtų prasminga imti mokestį už įėjimą iš užsienio lankytojų“.
Šis pasiūlymas sukėlė diskusijas, tačiau nebuvo priimtas.
Praėjusiais metais JK muziejų analitinio centro „The Cultural Policy Unit“ paskelbtame moksliniame dokumente jam nepritarta ir dėl praktinių, ir dėl filosofinių priežasčių.
Ataskaitoje daroma išvada, kad tai sumažintų lankytojų skaičių, pailgintų eiles ir paneigtų šimtmečius galiojusią politiką.
„Britanija savo nacionalines kolekcijas saugo visam pasauliui, o ne tik savo gyventojams“, – pabrėžiama joje.
