Vos išėję į lauką daugelis šunų ir kačių ima uostinėti aplinką, o neretai ir paragauja ten augančios žolės. Vieniems šeimininkams tai atrodo visiškai įprasta, kiti išsigąsta manydami, kad augintinis blogai jaučiasi ar net sąmoningai bando sukelti sau vėmimą. Pasak patyrusio veterinarijos gydytojo, dažniausiai toks elgesys yra natūrali augintinių kasdienybės dalis.
Pažįsta ne tik uosle
Anot veterinarijos gydytojo Justo Kantoravičiaus, tiek šunys, tiek katės aplinką pažįsta ne tik uosle, bet ir burna, todėl juos traukia jauni, minkšti žolės stiebeliai, jų kvapas ir tekstūra.
„Žolės kramtymas savaime nėra ligos požymis. Jei augintinis pakramto kelis stiebelius, o vėliau elgiasi įprastai – žaidžia, valgo, yra aktyvus – nerimauti tikrai nereikia“, – aiškina veterinarijos klinikos „CanisFelis“ vadovas.
Pasak specialisto, iki šiol gajus mitas, kad šunys žolę ėda norėdami išsivemti, nėra pagrįstas moksliniais įrodymais. Dauguma sveikų šunų po žolės valgymo apskritai nevemia, o katėms žolės kramtymas taip pat yra natūralus elgesys.
„Jei vėmimas ir pasitaiko, tai dažniausiai būna atsitiktinė organizmo reakcija, o ne tikslas, dėl kurio gyvūnas pradėjo ėsti žolę“, – sako veterinaras.
Vis dėlto specialistai ragina atkreipti dėmesį ne į patį žolės valgymą, o į tai, kokius augalus augintinis gali pasiekti. Veterinarijos gydytojas atkreipia dėmesį, kad įprasta pievos ar vejos žolė dažniausiai pavojaus nekelia, tačiau riziką kelia tarp jos augantys nuodingi augalai ar chemikalais apdorota veja.
„Lietuvoje augintiniai dažniausiai apsinuodija pakalnutėmis, rusmenėmis, vėdrynais, o namų gėlynuose – narcizais ir tulpėmis“, – vardija jis.
Pavojingi augalai
Specialistas primena, kad vienas pavojingiausių augalų katėms dažniau randamas ne lauke, o namuose.
„Katėms pavojingiausios yra lelijos. Net labai mažas jų kiekis – ant kailio patekusios žiedadulkės, lapo gabalėlis ar vanduo iš vazos – gali sukelti ūmų inkstų nepakankamumą, todėl delsti negalima. Tokiu atveju reikia iškart kreiptis į veterinarus“, – pabrėžia jis.
Veterinaras taip pat rekomenduoja neleisti augintiniams ėsti žolės pakelėse, vietose, kurios galėjo būti purkštos herbicidais, pesticidais ar tręštos cheminėmis trąšomis, taip pat ten, kur gausu paukščių išmatų.
„Tokiose vietose gali būti bakterijų, parazitų ar grybelių sporų, galinčių sukelti virškinimo sutrikimus ar infekcijas“, – aiškina J. Kantoravičius.
Specialisto teigimu, sunerimti reikėtų tuomet, jei augintinis žolę pradeda ėsti neįprastai dažnai arba po pasivaikščiojimo nuolat vemia, viduriuoja, gausiai seilėjasi, tampa vangus, atsisako maisto ar sutrinka jo koordinacija.
„Įtarus apsinuodijimą nereikėtų namuose bandyti sukelti vėmimo. Geriausia kuo greičiau kreiptis į specialistus, o jei įmanoma – augalą nufotografuoti arba atsinešti jo pavyzdį“, – pataria veterinarijos klinikos „CanisFelis“ vadovas.
