Stilius – tai ne tik sugebėjimas dailiai derinti spalvas, formas ar faktūras. Nemenką vaidmenį „Madingiausios merginos pasaulyje“ dramoje vaidina ir sugebėjimas nešioti drabužius. Atrodytų, anoks čia menas? Kelnes mauname ant užpakalio, švarkais dengiame pečius, sijonus segame ant liemens… Visgi toli gražu ne kiekviena mergina ar moteris sugeba elegantiškai dėvėti drabužius. Toji elegancija slypi ne tik kūrybingame daiktų panaudojime, bet ir dėmesyje, kuris yra skiriamas drabužiams prižiūrėti.
Juk neteisingai išlygintos kantuotos kelnės gali supanašėti į daržininkės uniformą ištampytais keliais, neprižiūrėtas šilko drabužis primins susiglamžiusią šluostę langams valyti, o prieš savaitę buvęs prabangiai švelnus vilnos megztukas, neatidžiai išskalbus, netikėtai „pasipuošia“ susivėlusiais vilnos spuogais.
Taigi, miela stileiva, tikroji elegancija prasideda už uždarų durų, studijuojant drabužių skalbimo instrukcijas, audinių savybes ir džiovinimo paslaptis. Sakai nuobodu? Nė truputėlio! Tik įsivaizduok, juk nuo to, ar užduosi tinkamus klausimus savo drabužiui, gali priklausyti tavo elegancijos ateitis…
I klausimas : Iš ko tu pasiūtas?
Renkantis drabužius atsižvelgiame į daugybę dalykų – spalvą, siluetą, drabužio tipą, praktiškumą, savo figūrą, progą, raštą, kainą… Tačiau dažnai (sakytume, per dažnai) į audinį atsižvelgiame paskutinėje vietoje arba tik tuomet, jei šis pasirodo itin nemalonus.
Audiniai apipinti daugybe mitų, pavyzdžiui, mamos ir močiutės daugeliui mūsų išugdė didžiulį nepasitikėjimą ar net užgniaužtą neapykantą sintetiniams audiniams. Žodis „sintetika“ savaime įgijo negatyvią reikšmę ir yra pradėtas taikyti bendrai, nė neatsižvelgiant į konkrečius atvejus.
Norint bent šiek tiek grąžinti pažemintai sintetikai garbę, vertėtų atsiminti, kada ir kodėl ji buvo išrasta. Iš tiesų sintetiniai audiniai atsirado septintajame dešimtmetyje ir labai greitai išplito pasaulyje. Dėl puikių estetinių savybių ir panaudojimo galimybių sintetiniai audiniai ligi šiol yra be galo populiarūs drabužių pasaulyje.
Visgi, sintetika, lyginant su, pavyzdžiui, medvilne, tikrai skatina prakaitavimą ir dažnai alergizuoja odą, taip pat – labai elektrinasi. Tikriausiai tau teko pajusti tą kovos su sijono padurkais skonį, kai jie atkakliai lipa tavo kojomis viršun tol, kol neiškentusi apsilieji vandeniu…
Tačiau visi šie minusai būdingi gryniems sintetiniams pluoštams ir toli gražu nereikėtų maro kryžiumi žymėti visų gaminių iš dirbtinio audinio.
Pavyzdžiui, egzistuoja toks nuostabus pusiau dirbtinis pluoštas kaip viskozė – iš celiuliozės dirbtiniu būdu pagamintas audinys pasižymi ne tik puikiomis išvaizdos savybėmis, bet ir (tai verta įsidėmėti) sutvirtina ir išlaiko natūralių audinių formą. T.y. jeigu nuspręsi, jog žiemos sezonui būtinai reikia naujo vilnonio megztinio – ieškok tokio, kurio sudėtyje būtų ir viskozės. Toks megztukas nesipumpuruos, neišsitampys ir nepraras formos (žinoma, jeigu skalbsi ir džiovinsi taip, kaip pridera).
Taip pat neatsisakyk ir dirbtinių kailių. Dirbtiniai kailiniai dažniausiai gaminami iš poliesterio arba nailono. Ir tai puiku! Mat jeigu žieminis drabužis yra su pašiltinimu, viršutinis sintetinis pluoštas ne tik ilgai išlaikys spalvą ir formą, nesikeis sulijus lietui ar užklupus pūgai, bet ir atrodys fantastiškai. Dirbtiniai kailiai dažomi įvairiausiomis spalvomis, yra be galo stilingi ir, svarbiausia, norint jais puoštis, nebūtina išgyventi kaltės atakų dėl dar vienos mirusios lapės ar triušelio…
II klausimas: ką man su tavimi daryti?
Visados skaityk drabužių etiketes. Ženkleliai tau pasakys, kaip skalbti, lyginti ir džiovinti daiktą, siekiant išlaikyti jį nepasikeitusį kuo ilgiau.
Viena pagrindinių drabužių priežiūros taisyklių, nepaisant etiketėje nurodytų bendrųjų reikalavimų – niekados „neraugink“ dėmių. Drabužiui išsitepus, sudrėkink dėmę drungnu vandeniu ir išplauk muilu. Odai ir verstai odai pasirink specialiai sukurtas valymo priemones ar paprasčiausią kietą guminį trintuką. Beje, trintukas neturi būti raudonos spalvos, geriausiai tinka baltas ar pilkšvas. Galbūt dėmės iškart nepašalinsi, tačiau palengvinsi jos išvalymą skalbiant ar chemiškai valant vėliau.
Taip pat privalai įsidėmėti, jog aukščiausia skalbimo mašinos nustatymų skydelyje nurodyta temperatūra nėra skirta drabužiams – tokioje galima ir reikia skalbti tik rankšluosčius, šluostes ir patalynę. Jokiu būdu nesivadovauk priešistorinėmis žiniomis, jog baltiems skalbiniams reikalingas virinimas. Viskas, ko jie iš tavęs prašo, tai skalbiklis, skirtas baltos spalvos gaminiams. Daugiau jokių virtų drabužių!
Šilką, atlasą, dažytą medvilnę geriausia skalbti rankomis. Būtinai įsitikink, jog skalbimo milteliai visiškai ištirpo, ir tik tuomet merk drabužį. Beje, toks populiarus tinginių skalbimo būdas – mirkymas – žaloja drabužių išvaizdą ir trumpina jų gyvenimo trukmę.
Vilnoniai drabužiai ypač jautrūs karščiui, tad jei nenori iš skalbimo mašinos ištraukti megztukėlio, dydžiu tinkamo tik tavo katei, geriau vilną skalbk rankomis. Taip pat vietoje miltelių naudok šampūną, jeigu po ranka neturi specialaus skalbiklio, gali naudoti ir plaukų šampūną, natūraliam pluoštui tai geriau suprantamas produktas, negu aštrūs ir neretai pūkelius suveliantys milteliai.
Šilkinius ir vilnonius drabužius džiovink susuktus į rankšluostį ištiestus ant džiovinimo stovo. Net jei turi erdvų ir saulėtą balkoną atsispirk pagundai paguldyti drabužius saulės vonioms. Jiems tai tikrai nepatinka. Šilko spalva nubluks, o vilna nemaloniai sukietės.
Apatinį trikotažą ir maudymosi kostiumėlius taip pat geriausia skalbti rankomis ne aukštesnės kaip 30°C temperatūros vandenyje su skalbimo priemone, skirta plauti švelniems audiniams. Niekada jų nemirkyk, o jei mirkai, tai ne ilgiau nei 5 minutes. Baltus apatinius skalbiant aukštos temperatūros vandenyje, audinys gali papilkėti, tad to daryti nerekomenduojame. Išskalbus apatinius drabužius, įvyniok į rankšluostį (taip, kaip su vilna ar šilku) bei padžiauk (patartina ant skalbinių virvės ar paguldyti ant sauso rankšluosčio).
Elegantiškos, bet tingios damos gudrybės:
Kiekvienas garbus karo generolas žino, jog sunkiausiu keliu reikia eiti tik tuomet, jeigu nėra kito pasirinkimo. Buitis, kaip žinia, irgi yra karas, tad tavo dėmesiui keletas grakščių aplinkkelių, kurie padės sutaupyti laiko ir jėgų.
Jeigu rytojui pasiruošei medvilninius marškinius, tačiau neturi laiko arba noro (o gal abiejų?) juos taisyklingai lyginti – pakabink ant pakabos ir supurkšk vandeniu. Per naktį marškiniai išsilygins patys. Šio patarimo šiukštu netaikyk šilkui – nuo vandens liks dėmės ir ,tikėtina, jog ryto melodija kaimynams bus isteriškas tavo klyksmas.
Vilnonius, šiltus drabužius (paltus, storus megztinius su pamušalu) vietoje skalbimo gali iššukuoti drėgnu, tankiu drabužių šepečiu ir pakabinti ant pakabos balkone. Žinoma, jeigu drabužis dėmėtas, tai mažai padės, tačiau paprastam paruošimui sezonui ir dulkių bei užsigulėjimo kvapam pašalinti tai puikiai tinka.
Jau minėtas paprastas baltas trintukas nuostabus pagalbininkas ir verstos odos batams valyti. Dėmę trink švelniai. Įsivaizduok, jog ką tik nupiešei tobulą Mona Lizą, tik pamiršai, jog ji turėjo būti be antakių. Maždaug taip.
