Papuošalai – tai ne tik estetikos detalė, bet ir asmeninės tapatybės ženklas. Vieni renkasi klasiką, kiti – blizgesį, o treti ieško kažko, kas be žodžių pasakytų „aš kitoks“. Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio sulaukia vienetiniai, rankų darbo kūriniai, kuriems nereikia prabangių deimantų. Vienas iš tokių pavyzdžių – žiedai iš senų šaukštų.
Būtent tokius unikalius papuošalus kuria jaunoji juvelyrikė ir prekinio ženklo „Spoonulis“ įkūrėja Ieva Girnytė. Pakalbinome ją apie tai, kaip prasidėjo jos netikėta kelionė link juvelyrikos, kokių iššūkių patiria jaunas žmogus kurdamas savo verslą ir kaip iš buitinio, įprasto daikto gimsta originalus aksesuaras.
Naujas gyvenimas nereikšmingam daiktui
„Iš pradžių neturėjau didelio noro gilintis į juvelyriką, – atvirai sako pašnekovė – tačiau vieną dieną pamačiau idėją, kuri mane iškart sužavėjo – iš seno, nebereikalingo šaukšto pasigaminti žiedą. Mane pakerėjo mintis, kad galima suteikti naują gyvenimą daiktui, kuris atrodė visai nereikšmingas.“
Mergina dažnai pagalvodavo apie šią idėją, tačiau vis aplankydavo dvejonės. Iškeliavus į Ameriką mintis kurti šiuos autentiškus papuošalus neapleido, atvirkščiai – sustiprino norą bent pabandyti. „Nors pradėti buvo nedrąsu, galiausiai supratau, kad neturiu ko prarasti. Taip ir žengiau pirmą žingsnį link juvelyrikos“, – pasakoja I. Girnytė.
Žmonės nori būti unikalūs
Nors Lietuvoje tai vis dar pakankamai nauja niša, Ievos veikla tikrai sulaukia susidomėjimo. Mergina teigia, kad išskirtiniai papuošalai vis labiau įgauna populiarumo: „Žmonės vis dažniau nori išsiskirti, atrodyti unikaliau ir nebijo eksperimentuoti.“
Anot jos, būtent dėl savo keistumo šie aksesuarai ir traukia akį: „Kai papasakoju apie savo papuošalus, žmonės tikrai nustemba ir dažniausiai nori sužinoti daugiau. Tai ypač patraukia dėmesį socialiniuose tinkluose.“
Pirkėjams svarbus tvarumas
Greitosios mados laikais vis daugiau žmonių ieško drabužių ir aksesuarų, kurių neturėtų niekas kitas. Prie autentiškų papuošalų populiarumo prisideda ir gamtos tausojimo faktorius. „Spoonulis“ internetinėje svetainėje būtent tai ir pabrėžiama: „Gaminant žiedus iš stalo įrankių jiems suteikiame antrą gyvenimą ir prisidedame prie tvarumo bei mažesnio vartojimo.“
„Daugelis šaukštų dažniausiai būna pardavinėjami po vieną arba tiesiog atiduodami, nes planuose yra juos tiesiog išmesti“, – sako Ieva.
Pažintys – didžiausias ramstis pradedant verslą
Skirtingai nei daugumai verslų, kuriems reikia kapitalo, komandos ar patirties, šis užgimė organiškai. Anot juvelyrės, pradėti nebuvo labai brangu, reikėjo tik laiko, smalsumo ir drąsos: „Mano verslas nereikalavo labai didelių investicijų, daug ką galėjau pasidaryti pati. Vis dėlto pradėti buvo tikrai baisu, nes kyla daug klausimų ir neaiškumų: kaip susirasti klientų, kaip patraukti dėmesį, kaip išlaikyti verslą pelningą.“
„Pradėdama supratau, kokią didelę reikšmę turi pažintys. Sutikau daug žmonių, kurie mane palaikė, motyvavo ir padėjo tobulėti“, – džiaugiasi mergina. Dabar I. Girnytė ne tik turi savo internetinę parduotuvę, bet ir pati gyvai dalyvauja įvairiose mugėse.
„Nesijaučiu konkuruojanti“
Papuošalai iš šaukštų – visai kita estetika nei klasikinės juvelyrikos. „Aš nesijaučiu konkuruojanti su tais, kurie kuria iš aukso ar sidabro. Skiriasi ne tik kainos, bet ir auditorijos“, – teigia juvelyrė.
Lietuvoje šią idėją Ieva bandė įgyvendinti ne vienintelė, tačiau išpopuliarėti pavyko ne visiems: „Pradėjus šią veiklą, atsirado dar kelios merginos, kurios taip pat kūrė panašius žiedus, tad buvo įdomu stebėti, kuo jos išsiskiria, kokius įrankius naudoja. Visgi jų veikla sustojo, todėl šiuo metu didelės konkurencijos nejaučiu.“
Kūryba sulaukia skirtingų nuomonių
Socialiniuose tinkluose, kur Ieva aktyviai dalinasi savo procesu ir rezultatais, netrūksta palaikymo. Dauguma žmonių vertina rankų darbą ir noriai investuoja į vienetinius papuošalus, tačiau kartais apie jaunuosius kūrėjus pasigirsta ir skeptiškų nuomonių. „Kadangi socialiniuose tinkluose seku nemažai kūrybingų žmonių, pastebiu, kad tikrai yra daug palaikančių ir vertinančių meną žmonių. Vis dėlto kartais pasitaiko ir pašiepiančių komentarų iš tų, kurie nelaiko šios veiklos normaliu darbu, nesupranta meno reikšmės“, – dalinasi ji.
Sunkiausia – surasti išskirtinių šaukštų
Paklausta apie gamybos procesą, I. Girnytė, jog ilgiausiai užtrunka surasti tinkamus šaukštus, kadangi ne visi jie tinka žiedų gamybai: „Dažnai lankausi sendaikčių turguose, naršau internete ar ieškau pas gimines stalčiuose. Giminės pradžioje buvo mano pagrindinis išsigelbėjimas, nes visiškai nežinojau, iš kur jų gauti ar kaip atsirinkti tinkamą metalą.“
Dabar jaunoji kūrėja jau geba skaityti metalų žymėjimus, tad procesas tapo paprastesnis: „Daugiausiai dirbu su nerūdijančiu plienu ir melchioru, bet po truputį pradedu įtraukti ir sidabrą bei pasidabruotus šaukštus.“
Gamybai naudoja formulę
Pirmiausia reikia pasiruošti šaukštą ir sužinoti kliento piršto dydį, o tada prasideda techninė dalis. „Pagal formulę apskaičiuoju, kokio ilgio reikia šaukšto. Tuomet pasižymiu vietą, kurioje reikės kirpti, nukerpu, nušveičiu, belieka sulenkti ir nupoliruoti“, – pasakoja juvelyrė.
„Jeigu viskas einasi sklandžiai, žiedą padarau per dešimt minučių“, – sako mergina. Tačiau kartais jai tenka pasukti galvą – kai žiedas per didelis, tenka jį koreguoti, o tai gali užtrukti ir iki pusvalandžio.
Kiekvienas šaukštas, atsidūręs Ievos rankose, primena, jog antrą gyvenimą gali turėti bet kas: daiktai, idėjos, net ir mes patys. Užtenka pažvelgti kitaip. Kas žino, gal tavo stalčiuje gulintis senas šaukštas slepia visai naują pradžią?
