Telefonas lydi nuo pat ankstaus ryto iki vėlyvo vakaro? Dažnai jis būna pats pirmas daiktas, paimamas į rankas vos pabudus, ir paskutinis, padedamas prieš miegą. Nors technologijos suteikia daug galimybių, specialistai atkreipia dėmesį, kad pernelyg intensyvus naudojimasis telefonu gali paveikti jaunų žmonių dėmesio koncentraciją, miego kokybę, motyvaciją bei gyvą bendravimą.
Apie šiandieninių paauglių santykį su telefonu kalbamės su Mykolo Romerio universiteto Psichologijos instituto prof. dr. Mykolu Simu Poškumi. Pasiteiravome, kur yra riba tarp įprasto naudojimosi ekranais ir žalingų įpročių.
Kodėl telefonas toks svarbus jaunų žmonių kasdienybėje?
Telefonas svarbus ne tik jaunuoliams, bet ir absoliučiai daugumai suaugusių žmonių. Ir to priežastis tikrai nėra jaunystė. Į klausimą, kodėl telefonas toks svarbus jaunų žmonių kasdienybėje, atsakymas labai paprastas. Išmaniuoju telefonu šiandien galima bendrauti, ieškoti informacijos, dirbti, mokytis, pramogauti. Jei jaunuolis praleidžia visą dieną telefone žiūrėdamas trumpus juokingus vaizdo įrašus, nederėtų to sieti vien su amžiumi. Kiekviena karta renkasi jai patraukliausias laisvalaikio leidimo formas. Juk lygiai taip pat galėtume klausti, kodėl kryžiažodžiai bei prastos kokybės periodinė spauda užima tokią svarbią vietą vyresnių žmonių gyvenime? Nes šios veiklos jiems – įdomios.
Vis dėl to apmaudu, kad turėdami praktiškai neribotą prieigą prie informacijos ir žinių, jauni žmonės didžiąją dalį savo laiko praleidžia vartodami greitą, trumpalaikį turinį, kuris ne visada juos ugdo ar turi išliekamosios vertės. Tam įtakos turi kitokių, įtraukiančių veiklų stoka. Jei jaunas žmogus neranda jam įdomių užsiėmimų ar hobių realiame gyvenime, telefonas natūraliai tampa lengviausiai pasiekiama pramoga. Todėl svarbu ne riboti laiką prie ekranų, bet atrasti veiklų, kurios skatintų daugiau judėti, bendrauti gyvai, kurti ar ugdyti naujus įgūdžius.
Kaip, Jūsų vertinimu, technologijos keičia jaunų žmonių dėmesio išlaikymą ir poilsio įpročius?
Išmaniosios technologijos pačios savaime nėra nei geros, nei blogos – viskas priklauso nuo to, koks turinys jose. Tas pats įrankis gali ir padėti, ir turėti neigiamos įtakos.
Vis dėlto svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip išmanieji įrenginiai naudojami kasdienybėje. Pavyzdžiui, jei paauglys ar jaunuolis prieš miegą valandą ar ilgiau lindi telefone žiūrėdamas trumpus, emociškai įtraukiančius vaizdo įrašus, organizmas pripranta prie nuolatinės greitos stimuliacijos ir malonių emocijų. Dėl to veiklos, kurios reikalauja daugiau susikaupimo ar kantrybės – pavyzdžiui, namų darbų ruošimas, skaitymas ir pan. – natūraliai gali atrodyti mažiau patrauklios.
Antras svarbus dalykas, kurio derėtų nepamiršti – tai technologijų poveikis miegui. Ekranų šviesa ir intensyvias emocijas sukeliantis turinys signalizuoja, kad organizmas dar nesiruošia miegoti. Tokiu atveju lindėti telefone galima labai ilgai – kol yra jėgų. Tuomet užmiegama ne iš nuovargio, bet nuo išsekimo. Vis dėlto ši problema aktuali ne tik jaunimui – su ja susiduria ir nemaža dalis suaugusiųjų.
Kaip per pastaruosius kelerius metus pasikeitė jaunimo bendravimo įpročiai? Kokį vaidmenį vaidina socialiniai tinklai, įvairios bendravimo programėlės?
Apie jaunimo bendravimo įpročių kaitą Lietuvoje būtų sunku ką nors sakyti konkrečiai, prieš tai neatlikus išsamaus tyrimo, nes jaunuolių bendravimas priklauso tiek nuo bendro aplinkos konteksto, tiek nuo šalies kultūrinių skirtumų. Galima būtų įtarti, kad šiandien jaunimas (o ir visi kiti žmonės taip pat) bendrauja vieni su kitais daug dažniau, daug betarpiškiau ir žaibiškai. Yra tyrimų, rodančių, kad tai siejasi su vienišumu, tačiau sunku pasakyti, ar socialinės medijos naudojimas lemia vienišumą, ar vienišumas – socialinės medijos naudojimą. Tad šis klausimas lieka atviras. Kita vertus, S. Steinsbekk ir kolegų atliktas tęstinis tyrimas su Norvegijos jaunuoliais kaip tik parodė, kad kuo daugiau vaikai naudojasi socialinėmis medijomis, tuo daugiau jie vėliau susitinka ir bendrauja gyvai.
Bendravimas virtualioje erdvėje turi savų privalumų, bet tuo pačiu ir savo kainą – norint bendrauti su kitu asmeniu, nebereikia būti fiziškai arti jo. O tai nėra gerai, nes žmonės, visgi, yra socialios būtybės, tad būti fiziškai arti vienas kito mes mėgstame ir tai mums yra natūralu, svarbu.
Pokalbių programėlės išsprendė vieną problemą – bendravimą su tolimais draugais ir giminaičiais, bet galimai sukūrė kitą – motyvacijos išlįsti iš namų stoką, o nebūnant fiziškai arti draugų, juk neįmanoma nei kartu pabėgioti, nei paspardyti kamuolio, nei apsikabinti – viso to jaunam žmogui labai reikia, tai yra sveikos raidos dalis, kurios jaunuolių gyvenime galimai po truputį mažėja.
Kaip atskirti intensyvų išmaniųjų technologijų naudojimą nuo probleminio, galinčio peraugti į priklausomybę?
Problema nėra pats telefonas ar jo naudojimo trukmė. Telefonas – tik įrankis, kaip ir, pavyzdžiui, knyga. Jei jaunuolis visą dieną praleistų skaitydamas istorines knygas ar enciklopedijas, vargu ar kas nors tai vertintų neigiamai. Tad kodėl taip jautriai reaguojama į telefonų naudojimą? Greičiausiai todėl, kad kyla klausimas, o kokiam turiniui skiriame savo laiką. Jei ištisai naršome po menkavertį, dėmesį ir emocinę savijautą neigiamai veikiantį turinį, tai ilgainiui gali pradėti kelti problemų. Tačiau jei telefonas naudojamas mokytis, dokumentiniams filmams žiūrėti, paskaitoms klausyti ar kitai vertingai informacijai surasti, jis gali tapti puikia žinių gilinimo bei įgūdžių tobulinimo priemone.
Ar paauglys, jaunuolis pats pajėgus pastebėti, kada išmaniųjų technologijų naudojimas tampa problemiškas? Ir ką daryti, jei taip nutinka?
Jaunam žmogui pačiam atpažinti tokius pokyčius dažnai būna sudėtinga. Todėl labai svarbus artimųjų dėmesys, palaikymas ir pagalba ieškant kitų, įdomių bei prasmingų veiklų. Veiksmingiausia – palaipsniui atrasti alternatyvas, kurios iš tiesų patiktų ir įtrauktų: sportą, kūrybinius užsiėmimus, bendravimą, savanorystę ar kitus pomėgius. Šios paieškos gali užtrukti ir pareikalauti kantrybės bei papildomų pastangų, tačiau būtent taip formuojasi sveikesni įpročiai ir kokybiškesni laisvalaikio praleidimo būdai.
Ką patartumėte šiandieniams jaunuoliams, norintiems išlaikyti pusiausvyrą tarp virtualaus ir realaus gyvenimo?
Patarčiau mažiau stebėti, kaip socialiniuose tinkluose gyvena kiti, ir daugiau dėmesio skirti savo pačių gyvenimui. Yra daugybė įdomių, prasmingų veiklų, kurios leidžia augti, tobulėti ir suteikia tikrą pasitenkinimą bei pasididžiavimą savimi.
Vargu ar gyvenimo pabaigoje kas nors džiaugsis kasdien valandų valandas praleidęs naršydamas socialiniuose tinkluose. Kur kas didesnę vertę kuria patirtys, santykiai, įgyti įgūdžiai ir realiame gyvenime išgyventos akimirkos.
Straipsnis finansuojamas iš Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo (valstybės biudžeto) lėšų.
