Kasmet žmogaus papilomos viruso (ŽPV) sukeltos onkologinės ligos pasaulyje nusineša šimtus tūkstančių gyvybių. Siekiant pažaboti ŽPV, Europos šalys taiko skirtingas priemones – nuo ŽPV vakcinacijos skatinimo iki skaitmeninių įrankių, padedančių sekti pažangą. Baltijos valstybės taip pat aktyviai ieško būdų, kaip užkirsti kelią šiai ligai, tačiau vienas ryškiausių pastarųjų metų pokyčių įvyko Latvijoje. Čia nuspręsta valstybės lėšomis kompensuoti ŽPV vakciną tiek vyrams, tiek moterims iki 25 metų, taip pat rizikos grupių asmenims.
Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorės Kristinos Jarienės, šis sprendimas yra sveikintinas ir atliepia Europos kovos su vėžiu plano tikslus.
„Nežinau efektyvesnio būdo išvengti ligos – sergamumo ir mirtingumo nuo jos – kaip prevencija valdant rizikos veiksnius. Kuo platesnė vakcinacijos aprėptis ir kuo ilgesnis amžiaus intervalas, kai žmonės gali pasiskiepyti, tuo didesnė apsauga nuo su ŽPV susijusių onkologinių ir kitų ligų. Jaunų žmonių vakcinacija tam tikrose moterų amžiaus grupėse visuomenėje sumažina gimdos kaklelio vėžio riziką iki 90 proc., o didelės vakcinacijos apimtys leidžia per kelerius metus daugiau nei perpus sumažinti ŽPV infekcijų dažnį“, – teigia prof. K. Jarienė.
Šiuo metu Lietuvoje valstybės lėšomis skiepijamos 11 metų mergaitės ir berniukai, jaunuoliams iki 18 metų gali būti taikomas dalinis kompensavimas, tačiau vyresniems vakcina nėra kompensuojama.
„Argumentas, kad nėra pinigų, nėra pagrįstas – prevencija kainuoja gerokai mažiau nei ekonominiai nuostoliai, patiriami dėl ligos pasekmių. Kasmet Lietuvoje dėl su ŽPV susijusių onkologinių ligų sukeltų mirčių netenkama apie 1100 darbo metų iki pensijos, net 3100 gyvenimo metų ir daugiau nei 8 mln. eurų produktyvumo. Daugiau kaip 80 proc. šių mirčių tenka moterims, daugiausia dėl gimdos kaklelio vėžio“, – sako prof. K. Jarienė.
POLA vadovė Neringa Čiakienė priduria, kad Latvijos žingsnis turi platesnę reikšmę. „Šis sprendimas apima ne tik ŽPV vakciną, bet ir visą vakcinacijos principą. Jauni žmonės, kurie vaikystėje dėl įvairių priežasčių negavo rekomenduojamų skiepų, dabar turi galimybę juos gauti, perėję į ankstyvąjį suaugusiųjų amžių. Lietuvoje taip pat turime galimybių langą priimti tokį sprendimą, juolab kad šiuo metu atnaujinama nacionalinė kovos su vėžiu programa“, – sako ji.
Vakcinacijai pasitelktos vaistinės
Antroji svarbi iniciatyva eliminuojant gimdos kaklelio vėžį Baltijos šalyse – Estijos sprendimas pradėti mokamą ŽPV vakcinaciją vaistinėse. Tokiu būdu siekiama padidinti vakcinos prieinamumą ir patogumą, nes žmonės gali pasiskiepyti arčiau namų ar darbo vietos, jiems patogiu laiku.
Vis dėlto, pasak profesorės K. Jarienės, šis modelis turi ne tik privalumų, bet ir savų iššūkių. „Privalumai akivaizdūs – atsiranda daugiau skiepijimo vietų, lokacija tampa patogesnė, vaistinės dirba ilgiau nei poliklinikos, kas ypač patogu dirbantiems ar gyvenantiems toliau nuo gydymo įstaigų. Tačiau vaistininkams tektų atsakomybė įvertinti kontraindikacijas, gebėti reaguoti į alergines reakcijas, o taip pat užtikrinti, kad informacija apie skiepijimą būtų tinkamai integruojama į sveikatos sistemą. Kita vertus, Lietuvoje vaistinės jau yra įgijusios patirties, vykdydamos vakcinaciją – jose galima pasiskiepyti nuo gripo, COVID-19, pneumokokinės infekcijos ir erkinio encefalito. Tai rodo, kad toks modelis nėra visiškai naujas ir galėtų būti papildoma priemone, didinant vakcinacijos prieinamumą. Vis dėlto, svarbiausia išlieka, kad Lietuvoje vakcinos nuo ŽPV būtų kompensuojamos platesnei visuomenės daliai, kad kuo daugiau žmonių turėtų galimybę pasiskiepyti, jei patys to pageidautų“, – teigia ji.
POLA vadovė N. Čiakienė pritaria, kad sprendimas įtraukti vaistines kelia nemažai praktinių klausimų, kuriuos reikėtų išspręsti. „Tai apima ir priminimą ateiti sekančiai vakcinai. Šiuo metu norint pasiekti imunitetą ŽPV, suaugusiam žmogui reikia trijų vakcinos dozių“, – sako N. Čiakienė.
Kaip pavyzdį pašnekovės nurodo šiuo metu Estijos sveikatos draudimo fondo siunčiamus SMS priminimus tėvams, kad jų 12–18 metų vaikai laiku pasiskiepytų nuo ŽPV. Panašią pilotinę praktiką šiuo metu išbando ir Klaipėdos miesto savivaldybė. Čia tėvams, auginantiems 11–12 metų dar neskiepytus vaikus, siunčiami centralizuoti priminimai apie ŽPV vakcinos poreikį bei papildoma informacija apie šią vakcinaciją. Jei iniciatyva pasiteisins, ateityje planuojama tokią sistemą taikyti visoje Lietuvoje ir apimti visas vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriaus vakcinas.
Pažangą matuoja skaitmeniniais įrankiais
Šiais metais Lietuvoje pristatyta ŽPV skiepijimo švieslentė, leidžianti realiu laiku stebėti vakcinacijos rodiklius visoje šalyje. Ji parodo, kiek vaikų ir paauglių yra paskiepyta pagal amžiaus grupes, lytį ir skirtingas gydymo įstaigas.
„ŽPV vakcinacijos švieslentė yra labai naudinga. Ji suteikia galimybę matyti rodiklius nuo apskričių iki pavienių gydymo įstaigų, palyginti juos su šalies vidurkiu ir planuoti tikslingus veiksmus. Tai puiki kokybės gerinimo priemonė gydymo įstaigoms, tačiau svarbiausia – reali nauda žmogui bei visuomenei. Labiausiai norėčiau, kad liga, kurios galima išvengti, visiškai išnyktų, o apie ją studentai sužinotų tik iš vadovėlių“, – sako prof. K. Jarienė.
N. Čiakienė pabrėžia, kad neužtenka vien techninių priemonių – būtina užtikrinti nuoseklų visuomenės švietimą.
„Šiuo metu itin trūksta žinių apie ŽPV pavojingumą ir galimybę galimybę išvengti tam tikrų jo sukeliamų ligų. Jei žmogus nežinos, kad tokia vakcina egzistuoja ir kokią naudą ji suteikia, jis gali nepasinaudoti galimybe pasiskiepyti, net jeigu turėtume kompensuojamas vakcinas iki 25 metų amžiaus. Reikia patikimos bei aiškios informacijos, kad žmonės patys aktyviai siektų šios apsaugos. Valstybė ilgą laiką per mažai investavo į sveikatos raštingumą, todėl būtina užtikrinti kryptingą švietimą ir prevenciją“, – pabrėžia POLA vadovė.
Jos teigimu, siekiant visiškos gimdos kaklelio vėžio eliminacijos būtinas kompleksinis požiūris: vakcinacija, reguliari prevencinė patikra ir visuomenės sveikatos raštingumo didinimas.
