Žagsėjimas dažniausiai prasideda netikėtai ir gali užklupti pačiu netinkamiausiu metu – per pokalbį, valgant, dirbant ar ilsintis. Nors paprastai jis nėra pavojingas ir dažnai praeina savaime, kartais norisi jį sustabdyti kuo greičiau. Žagsėjimas atsiranda dėl nevalingų diafragmos susitraukimų, o dauguma trumpalaikių atvejų praeina be gydymo.
1. Sulaikykite kvėpavimą
Vienas žinomiausių ir dažniausiai išbandomų būdų sustabdyti žagsėjimą — kelioms sekundėms sulaikyti kvėpavimą. Tai paprastas metodas, kuriam nereikia jokių papildomų priemonių, todėl jį galima išbandyti beveik bet kur: namuose, darbe, kelionėje ar net viešoje vietoje.
Pirmiausia ramiai atsisėskite arba atsistokite tiesiai. Giliai įkvėpkite pro nosį, pripildydami plaučius oro, tada sulaikykite kvėpavimą maždaug 10–20 sekundžių. Po to lėtai iškvėpkite pro burną. Jei žagsėjimas nepraeina iš karto, galima pakartoti dar kelis kartus, tačiau nereikėtų persistengti ar laikyti kvėpavimo per ilgai.
Šis metodas gali padėti todėl, kad žagsėjimas susijęs su nevalingais diafragmos susitraukimais. Kai pakeičiate kvėpavimo ritmą, kūnas tarsi „persijungia“, o diafragma gali nusiraminti. Be to, kvėpavimo sulaikymas trumpam padidina anglies dioksido kiekį kraujyje, o tai kai kuriems žmonėms padeda sustabdyti žagsėjimo refleksą.
Svarbiausia šį būdą atlikti ramiai. Jei pradėsite skubėti, nervintis ar kvėpuoti paviršutiniškai, žagsėjimas gali tik dar labiau erzinti. Taip pat šis metodas netinka, jei jaučiate galvos svaigimą, dusulį ar turite kvėpavimo problemų — tokiu atveju geriau rinktis švelnesnius būdus.
2. Gurkšnokite šaltą vandenį
Kitas paprastas ir saugus būdas — lėtai gurkšnoti šaltą vandenį. Vanduo padeda sureguliuoti rijimo ir kvėpavimo ritmą, o šaltis gali trumpam sudirginti gerklės nervus ir taip padėti sustabdyti žagsėjimą.
Geriausia įsipilti stiklinę šalto, bet ne ledinio vandens ir gerti mažais gurkšneliais. Neskubėkite — kiekvieną gurkšnį nurykite sąmoningai, ramiai, stengdamiesi kvėpuoti tolygiai. Kai kuriems žmonėms padeda ne paprastas gėrimas, o vandens gurkšnojimas užspaudus nosį arba trumpas gerklės skalavimas šaltu vandeniu.
Šis būdas ypač naudingas tada, kai žagsėjimas prasideda po valgio, greito gėrimo ar kalbėjimo valgant. Tokiais atvejais organizmas dažnai būna tarsi „išmuštas iš ritmo“, o lėtas vandens gurkšnojimas gali padėti jį atkurti.
Vis dėlto svarbu negerti per greitai. Jei vandenį ryjate dideliais gurkšniais, galite prisiryti oro, o tai kartais tik sustiprina žagsėjimą. Taip pat nereikėtų naudoti labai šalto vandens, jei turite jautrią gerklę, skrandžio problemų ar šaltis jums sukelia nemalonius pojūčius.
3. Pakeiskite kūno padėtį
Kartais žagsėjimą padeda sustabdyti paprastas kūno padėties pakeitimas. Kadangi diafragma yra tarp krūtinės ir pilvo ertmės, jai įtakos gali turėti laikysena, pilvo spaudimas ar net tai, kaip sėdite po valgio.
Jei žagsite, pabandykite atsisėsti tiesiai, atpalaiduoti pečius ir kelis kartus ramiai įkvėpti. Jei tai nepadeda, švelniai pasilenkite į priekį arba pritraukite kelius prie krūtinės. Tokia padėtis gali lengvai pakeisti spaudimą pilvo srityje ir padėti nuraminti diafragmos susitraukimus.
Šis būdas gali būti ypač veiksmingas, jei žagsėjimas prasidėjo po sotaus valgio. Persivalgius skrandis gali spausti diafragmą, todėl kūno padėties pakeitimas padeda sumažinti diskomfortą. Pasilenkimas į priekį arba susigūžimas kelioms akimirkoms gali padėti kūnui atsipalaiduoti.
Svarbu vengti staigių judesių. Nereikėtų smarkiai spausti pilvo, lenktis per jėgą ar bandyti nepatogių pozų. Tikslas — ne sukelti kūnui stresą, o švelniai pakeisti padėtį ir leisti kvėpavimui nurimti. Kartais pakanka tiesiog atsitraukti nuo veiklos, kelias minutes ramiai pasėdėti ir kvėpuoti lėtai.
4. Nurykite ką nors saldaus
Dar vienas liaudyje gerai žinomas būdas — nuryti ką nors saldaus, pavyzdžiui, arbatinį šaukštelį cukraus. Cukrų galima trumpai palaikyti burnoje, leisti jam sudrėkti ir tuomet lėtai nuryti. Kai kuriems žmonėms tai padeda gana greitai.
Manoma, kad toks veiksmas gali paveikti nervus burnoje ir gerklėje, kurie susiję su rijimu ir žagsėjimo refleksu. Kitaip tariant, kūnas trumpam nukreipia dėmesį nuo žagsėjimo į kitą veiksmą — saldaus produkto jutimą ir rijimą. Dėl to žagsėjimas gali susilpnėti arba visai praeiti.
Jei nenorite vartoti cukraus, galima pabandyti šaukštelį medaus. Medų taip pat reikėtų nuryti lėtai, neskubant. Kai kuriems žmonėms padeda net keli sąmoningi seilių nurijimai iš eilės — svarbiausia, kad rijimas būtų ramus ir ritmingas.
Vis dėlto šis būdas tinka ne visiems. Jei sergate diabetu, ribojate cukraus kiekį ar saldūs produktai jums netinka, geriau rinktis vandenį, kvėpavimo pratimus ar kūno padėties pakeitimą. Taip pat nereikėtų duoti šaukštelio cukraus mažiems vaikams be priežiūros, nes jie gali užspringti.
5. Valgykite ir gerkite lėčiau
Jei žagsėjimas kartojasi dažnai, verta pagalvoti ne tik apie tai, kaip jį sustabdyti, bet ir apie tai, kas jį sukelia. Viena dažniausių priežasčių — per greitas valgymas arba gėrimas. Kai skubame, dažnai prisiryjame oro, skrandis greičiau prisipildo, o tai gali sudirginti diafragmą.
Stenkitės valgyti lėčiau, mažesniais kąsniais ir gerai sukramtyti maistą. Taip ne tik sumažinsite žagsėjimo tikimybę, bet ir padėsite virškinimui. Valgant verta vengti kalbėti pilna burna, skubėti ar tuo pačiu metu gerti daug gazuotų gėrimų.
Gazuoti gėrimai taip pat gali paskatinti žagsėjimą, nes skrandyje kaupiasi dujos. Jei pastebite, kad po jų žagsite dažniau, pabandykite sumažinti jų kiekį arba rinktis paprastą vandenį. Žagsėjimą kai kuriems žmonėms gali sukelti ir labai karštas arba labai šaltas maistas, aštrūs patiekalai, alkoholis, stiprios emocijos ar staigus juokas.
Kartais užtenka kelių nedidelių įpročių pokyčių: valgyti ramiau, nedaryti didelių pertraukų tarp valgymų, nepersivalgyti ir vengti skuboto gėrimo. Jei žagsėjimas dažnai prasideda po tam tikrų produktų ar situacijų, verta tai pastebėti ir ateityje jų vengti.
Dažniausiai žagsėjimas yra trumpalaikis ir nepavojingas, tačiau jei jis trunka ilgiau nei 48 valandas, kartojasi labai dažnai arba trukdo valgyti, miegoti, kalbėti ar kvėpuoti, reikėtų pasitarti su gydytoju.
Kada reikėtų sunerimti?
Dažniausiai žagsėjimas yra trumpalaikis ir nepavojingas. Vis dėlto, jei jis trunka ilgiau nei 48 valandas, dažnai kartojasi arba trukdo valgyti, miegoti ar kvėpuoti, verta kreiptis į gydytoją. Tokias rekomendacijas pateikia tiek Mayo Clinic, tiek NHS.
