Iš pradžių tai gali atrodyti kaip vandens paliktos dėmės ar keistas pelėsis. Tačiau jei dušo užuolaidos apačioje, vonios kampuose, aplink silikoną ar plytelių siūles pastebėjote rausvą, oranžinį ar net rausvai raudoną slidų sluoksnį, labai tikėtina, kad susidūrėte visai ne su įprastu pelėsiu.
Drėgnose vonios vietose rausvą apnašą dažnai suformuoja bakterijos, tarp jų – Serratia marcescens. CDC nurodo, kad ši bakterija mėgsta drėgną aplinką ir vonios kambariuose gali pasirodyti kaip rausva, oranžinė ar raudona spalva.
Gera žinia ta, kad daugeliu atvejų užtenka tinkamai išvalyti užuolaidą ir pakeisti keletą kasdienių įpročių. Tačiau vien greitai perbraukti dėmę kempine ne visada pakanka – rausvas sluoksnis gali būti biofilmas, kuris linkęs atsinaujinti, jei vonioje nuolat išlieka drėgna.
Rausvos dėmės greičiausiai nėra įprastas pelėsis
Pamačius spalvotas dėmes vonioje dažniausiai pirmiausia pagalvojame apie pelėsį.
Tačiau rausva apnaša dažnai yra susijusi ne su pelėsiniu grybu, o su mikroorganizmų kolonija.
Pensilvanijos valstijos universiteto specialistai nurodo, kad rausvas slidus sluoksnis ant dušo, kriauklės ar kitų nuolat drėkstančių paviršių gali būti susijęs su Serratia marcescens bakterijomis, kurios gali patekti iš aplinkos ir daugintis drėgnose vietose.
Tačiau vien iš spalvos tiksliai nustatyti mikroorganizmo rūšies neįmanoma. Rausvą biofilmą gali sudaryti ir kitų mikroorganizmų mišinys, todėl namuose tikslingiausia kalbėti apie rausvą bakterinę apnašą arba biofilmą.
Kodėl ji tokios keistos rausvos spalvos?
Serratia marcescens gali gaminti pigmentą, vadinamą prodigiozinu. Būtent dėl jo bakterijų kolonijos gali atrodyti rožinės, oranžinės ar raudonos.
CDC pažymi, kad šis mikroorganizmas itin gerai jaučiasi drėgnoje aplinkoje ir gali būti aptinkamas dušo kampuose bei praustuvuose.
Spalva gali skirtis priklausomai nuo sąlygų. Vieną kartą pastebėsite vos rausvą šydą, kitą – ryškesnę lašišos ar oranžinę apnašą.
Kodėl ji taip mėgsta dušo užuolaidą?
Dušo užuolaida šiems mikroorganizmams yra beveik ideali vieta.
Po kiekvieno dušo ant jos lieka:
- vandens lašų;
- muilo likučių;
- dušo želės;
- šampūno;
- odos riebalų;
- negyvų odos ląstelių;
- kitų organinių nešvarumų.
Pridėkite šilumą, prastesnę oro cirkuliaciją ir užuolaidą, kuri po maudynių sustumiama į vieną kampą ir valandų valandas lieka šlapia.
Rezultatas – labai palankios sąlygos biofilmui formuotis.
CDC biofilmą apibūdina kaip mikroorganizmų bendriją, kuri prilimpa prie paviršiaus ir apsigaubia savotiška gleivinga apsaugine matrica. Dėl jos bakterijos ant paviršiaus laikosi geriau ir jas pašalinti gali būti sunkiau nei paprastus nešvarumus.
Kodėl dėmės dažniausiai atsiranda užuolaidos apačioje?
Pažiūrėkite į savo dušo užuolaidą – tikėtina, kad rausvos dėmės labiausiai matomos apačioje.
Tai ne atsitiktinumas.
Apatinė užuolaidos dalis:
- ilgiausiai liečiasi su vandeniu;
- kartais prilimpa prie vonios ar dušo padėklo;
- sunkiau išdžiūsta;
- joje kaupiasi muilo likučiai;
- dažnai lieka sulankstyta.
Būtent ten drėgmė užsilaiko ilgiausiai.
Jeigu rausvas sluoksnis jau atsirado ant užuolaidos, verta patikrinti ir silikono siūles, dušo padėklo kraštus, kanalizacijos angą, plytelių siūles bei šampūno buteliukų apačią.
Ar tai reiškia, kad namuose blogas vanduo?
Nebūtinai.
Tai viena dažniausių klaidingų išvadų.
Pensilvanijos valstijos universiteto specialistai rausvą Serratia marcescens apnašą apibūdina kaip problemą, susijusią su mikroorganizmų augimu ant nuolat drėkstančių paviršių, o ne kaip tipišką geriamojo vandens kokybės problemą.
Todėl vien rausvos dėmės ant dušo užuolaidos dar nereiškia, kad vanduo iš čiaupo yra užterštas.
Daug svarbesnės yra sąlygos pačioje vonioje: drėgmė, šiluma, paviršių džiūvimo greitis ir organinių nešvarumų kiekis.
Ar rausvos apnašos pavojingos?
Panikos nereikia, tačiau ignoruoti jų taip pat neverta.
Serratia marcescens yra bakterija, galinti sukelti infekcijas, ypač medicinos įstaigose ir žmonėms, kurių imuninė sistema nusilpusi. CDC ją sieja su tam tikromis šlapimo takų, žaizdų ir kitomis infekcijomis.
Tačiau rausva dėmė ant namų dušo užuolaidos savaime nereiškia, kad susirgsite.
Daugumai sveikų žmonių kasdienėje namų aplinkoje tokia apnaša paprastai nėra priežastis nerimauti, tačiau tai vis tiek yra ženklas, kad paviršiuje aktyviai kaupiasi mikroorganizmai ir jį laikas kruopščiai išvalyti.
Ypač rūpestingai higieną verta palaikyti, jei namuose gyvena žmogus, kurio imunitetas nusilpęs.
Kaip pašalinti rausvas dėmes nuo dušo užuolaidos?
Pirmiausia patikrinkite, iš kokios medžiagos pagaminta užuolaida.
Tai labai svarbu, nes tekstilinę poliesterio užuolaidą ir PEVA ar kitą plastikinį įdėklą galima prižiūrėti skirtingai.
Visada pirmiausia vadovaukitės priežiūros etikete.
Kai kuriuos plastikinius įdėklus galima skalbti skalbyklėje, tačiau kitų gamintojai rekomenduoja tik nuvalymą kempine ar šluoste. Pavyzdžiui, kai kurių PEVA užuolaidų gamintojai rekomenduoja jas tik nuvalyti ir pakabinti išdžiūti.
1 žingsnis – nuimkite užuolaidą
Jei įmanoma, užuolaidą nuimkite nuo žiedų.
Taip daug lengviau pasiekti apatinę jos dalį ir visas raukšles, kuriose dažniausiai slepiasi rausvas sluoksnis.
Apžiūrėkite ir pačius žiedus – ant jų taip pat gali būti susikaupusių apnašų.
2 žingsnis – pirmiausia nuplaukite muilo sluoksnį
Prieš dezinfekuojant paviršių svarbu pašalinti matomus nešvarumus.
CDC pabrėžia, kad įprastas valymas vandeniu, plovikliu ir mechaniniu trynimu pašalina didelę dalį mikroorganizmų bei nešvarumų, o purvas gali mažinti dezinfekavimo priemonių veiksmingumą.
Todėl pirmiausia rausvas vietas nuvalykite:
- šiltu vandeniu;
- švelniu plovikliu;
- minkšta kempine ar šluoste.
Ypatingą dėmesį skirkite apatiniam kraštui ir siūlėms.
Jei užuolaida tekstilinė
Jeigu priežiūros etiketė leidžia, tekstilinę užuolaidą paprastai galima skalbti skalbyklėje.
Pasirinkite švelnią programą ir tinkamą temperatūrą pagal gamintojo rekomendacijas.
Galima įdėti vieną ar du švarius rankšluosčius – skalbiant jie padeda švelniai mechaniškai patrinti užuolaidos paviršių. Tokį metodą rekomenduoja ir buities priežiūros specialistai.
Po skalbimo užuolaidą geriausia iš karto pakabinti ir visiškai išdžiovinti.
Jei užuolaida plastikinė arba PEVA
Čia būtina būti atsargesniems.
Ne visi plastikiniai dušo įdėklai skirti skalbimo mašinai. Jeigu etiketėje nenurodyta, kad skalbti galima, saugiau:
- užuolaidą nuimti;
- padėti vonioje;
- nuvalyti švelniu plovikliu ir kempine;
- kruopščiai nuskalauti;
- pakabinti visiškai išdžiūti.
Kai kurių PEVA užuolaidų gamintojai būtent tokį būdą ir rekomenduoja.
Plastikinės užuolaidos nedėkite į džiovyklę, nebent gamintojas aiškiai nurodo kitaip.
Kada naudoti dezinfekuojančią priemonę?
Jeigu rausvas sluoksnis kartojasi arba yra gausus, galima rinktis paviršiui ir konkrečiai užuolaidos medžiagai tinkamą dezinfekuojančią priemonę.
Penn State specialistai rausvam Serratia sluoksniui šalinti rekomenduoja dažnai valyti ir sausinti paviršius, o tinkamiems paviršiams – chloruotą valiklį.
Tačiau čia galioja dvi svarbios taisyklės:
patikrinkite užuolaidos etiketę ir valiklio instrukciją;
nenaudokite chloro priemonės, jei medžiagos gamintojas to nerekomenduoja.
Spalvotą tekstilę chloras gali išbalinti, o kai kurios plastiko rūšys gali būti jautrios agresyvesniems valikliams.
Labai svarbu: nemaišykite valymo priemonių
Vonios kambaryje dažnai naudojamas ir actas, ir chloro pagrindo valikliai, tačiau jų negalima naudoti kartu.
Chloro turinčių priemonių nemaišykite su:
- actu;
- rūgštiniais kalkių valikliais;
- amoniako turinčiomis priemonėmis;
- kitais buitiniais chemikalais.
Gali susidaryti pavojingų dujų.
Jeigu naudojote vieną valymo priemonę ir norite pereiti prie kitos, paviršių pirmiausia labai kruopščiai nuskalaukite vandeniu. Lowe’s taip pat įspėja niekada nemaišyti skirtingų valymo priemonių.
Kodėl dėmės kartais sugrįžta jau po savaitės?
Jeigu užuolaidą išvalėte, tačiau rausvas sluoksnis netrukus grįžo, problema greičiausiai yra ne pats valymas.
Problema – aplinka.
Kol vonios kambaryje išliks:
šiluma + vanduo + muilo likučiai + lėtas džiūvimas,
mikroorganizmams bus lengva įsikurti iš naujo.
Todėl ilgalaikis sprendimas prasideda po kiekvieno dušo.
Didžiausia klaida – užuolaidą sustumti į vieną pusę
Baigę praustis žmonės dažnai sustumia užuolaidą prie vienos sienos.
Atrodo tvarkingiau, tačiau susiglaudusiose klostėse vanduo užsilaiko daug ilgiau.
Vietoje to po maudynių užuolaidą išskleiskite per visą jos plotį.
Taip oras galės cirkuliuoti tarp klosčių, o paviršius greičiau išdžius.
Dušo užuolaidų gamintojai ir priežiūros specialistai taip pat rekomenduoja po naudojimo užuolaidą visiškai išskleisti ir leisti jai išdžiūti.
Įjunkite ventiliatorių ir jo neišjunkite iš karto
Jeigu vonios kambaryje yra ištraukiamasis ventiliatorius, naudokite jį ne tik maudantis.
Palikite veikti dar kurį laiką po dušo, kad sumažėtų patalpos drėgmė.
Jeigu ventiliatoriaus nėra, o vonioje yra langas, po maudynių jį pravėrus taip pat galima paspartinti drėgmės pasišalinimą.
Kuo greičiau išdžiūsta sienos, silikonas ir užuolaida, tuo mažiau palanki aplinka biofilmams.
Nepamirškite nuvalyti dušo želės ir šampūno likučių
Bakterijoms palankią aplinką sukuria ne vien vanduo.
Ant užuolaidos prilipę muilo ir kūno priežiūros priemonių likučiai kartu su odos riebalais formuoja apnašas, ant kurių mikroorganizmams lengviau įsitvirtinti.
Todėl kartais po dušo verta trumpai nuskalauti apatinę užuolaidos dalį švariu vandeniu, ypač jei ant jos matyti putų.
Kaip dažnai reikėtų skalbti dušo užuolaidą?
Vieno universalaus termino nėra – daug priklauso nuo vonios kambario drėgmės, ventiliacijos ir to, kiek žmonių naudojasi dušu.
Tačiau jei užuolaida nuolat gauna vandens, verta ją reguliariai apžiūrėti ir valyti dar iki atsirandant matomai rausvai apnašai.
Praktiška taisyklė – kruopščiau išvalyti maždaug kartą per mėnesį, o blogai vėdinamoje vonioje ar pastebėjus apnašų – dažniau. Tokį maždaug mėnesio intervalą dažnai rekomenduoja ir dušo užuolaidų priežiūros specialistai.
Kada užuolaidą geriau tiesiog pakeisti?
Ne kiekvieną dušo užuolaidą verta gelbėti.
Naują geriau rinktis, jeigu:
- plastikas pradėjo skilinėti;
- paviršius tapo lipnus;
- dėmės įsigėrusios ir nebeišsiplauna;
- atsirado gausus juodas ar žalias pelėsis;
- juntamas nemalonus kvapas net po valymo;
- pažeistos siūlės ar kraštai;
- užuolaida nebeišdžiūsta ir nuolat lieka drėgna.
Tačiau jei rausvos dėmės atsirado neseniai, dažniausiai užuolaidos išmesti nereikia – pirmiausia verta ją tinkamai išvalyti.
Rausvos dėmės – signalas pakeisti vieną įprotį
Rausvas sluoksnis ant dušo užuolaidos gali atrodyti nemaloniai, tačiau kartu jis labai aiškiai parodo, kas vyksta vonios kambaryje.
Jeigu paviršius nuolat drėgnas, mikroorganizmai anksčiau ar vėliau ras vietą įsikurti.
Todėl efektyviausias būdas kovoti su rausvomis dėmėmis susideda iš dviejų dalių: pašalinti jau susidariusį biofilmą ir neleisti užuolaidai valandų valandas likti šlapiai.
Kartais paprasčiausias pokytis – po kiekvieno dušo ne sustumti, o visiškai išskleisti užuolaidą – ilgainiui gali padaryti didesnį skirtumą nei dar vienas stiprus valiklis.
