Vasaris dažnai būna vienas šalčiausių mėnesių – temperatūra dar žema, o šildymo sezonas įsibėgėjęs. Daugelis pastebi, kad būtent šiuo laikotarpiu sąskaitos už šildymą tampa didžiausios. Tačiau net ir žiemą galima išlaikyti jaukumą namuose ir kartu sumažinti išlaidas.
1. Patikrinkite langų sandarumą
Langai – viena pagrindinių vietų, per kurias namai netenka šilumos. Net ir nedideli plyšeliai ar susidėvėjusios sandarinimo gumos gali lemti nuolatinį šilto oro nutekėjimą bei šalčio patekimą į vidų.
Atidžiai patikrinkite:
- ar sandarinimo gumos nėra suskilusios, sukietėjusios ar atšokusios;
- ar langai lengvai ir sandariai užsidaro;
- ar nejaučiate skersvėjo laikydami ranką prie rėmo kraštų;
- ar stiklo paketai nėra aprasoję iš vidaus (tai gali rodyti sandarumo problemas).
Paprastas testas – uždegti žvakę ar degtuką prie lango rėmo. Jei liepsna juda, tikėtina, kad yra nesandarumų.
Esant poreikiui, naudokite:
- sandarinimo juostas;
- silikoninį hermetiką;
- reguliuokite langų furnitūrą (ypač plastikiniuose languose galima perjungti „žiemos režimą“, kuris užtikrina stipresnį prispaudimą).
Net nedidelis sandarumo pagerinimas gali ženkliai sumažinti šilumos nuostolius ir padėti stabilizuoti temperatūrą patalpoje.
2. Užuolaidos – ne tik dekoras
Langai yra silpniausia šilumos izoliacijos vieta net ir moderniuose namuose. Todėl tekstilė gali tapti paprastu, bet veiksmingu sprendimu.
Storos, tankios užuolaidos sukuria papildomą oro sluoksnį tarp lango ir patalpos, kuris veikia kaip izoliacinė barjera. Ypač veiksmingos:
- termo užuolaidos;
- dvigubo sluoksnio užuolaidos;
- sunkesni audiniai su pamušalu.
Vakare užtraukite užuolaidas vos pradėjus temti – taip sumažinsite šilumos nutekėjimą per stiklą. Svarbu, kad jos uždengtų visą lango plotą ir siektų palangę ar net grindis.
Dieną užuolaidas atitraukite, kad saulės spinduliai natūraliai sušildytų patalpą. Net žiemą saulė gali suteikti papildomos šilumos, ypač jei langai orientuoti į pietų ar vakarų pusę.
3. Teisinga radiatorių priežiūra
Radiatoriai gali veikti neefektyviai, jei šiluma negali laisvai sklisti patalpoje. Netinkamas jų išdėstymas ar priežiūra tiesiogiai veikia sąskaitas už šildymą.
Radiatoriai turi būti:
- neuždengti baldais ar komodomis;
- neužkloti storomis užuolaidomis;
- neuždengti dekoratyvinėmis plokštėmis be ventiliacijos;
- reguliariai nuorinami.
Jei radiatorius viršuje lieka šaltas, o apačioje – šiltas, tikėtina, kad sistemoje susikaupė oro. Tokiu atveju reikėtų jį nuorinti. Oro burbuliukai trukdo karštam vandeniui tolygiai cirkuliuoti, todėl sumažėja šildymo efektyvumas.
Taip pat verta įsitikinti, kad radiatorius nėra užstatytas tankiais daiktais – šiluma turi laisvai pasklisti kambaryje. Jei radiatorius montuotas po langu, pasirūpinkite, kad užuolaidos nesiektų jo viršaus ir neužblokuotų šilumos srauto.
4. Temperatūros reguliavimas
Vienas paprasčiausių ir efektyviausių būdų sumažinti šildymo išlaidas – protingai reguliuoti temperatūrą. Daugelis nežino, kad kiekvienas papildomas laipsnis gali padidinti sąnaudas net 5–7 %. Todėl net nedidelis temperatūros sumažinimas gali turėti pastebimą įtaką sąskaitoms.
Rekomenduojama temperatūra:
- gyvenamosiose patalpose – apie 20–21 °C;
- miegamajame – 18–19 °C;
- retai naudojamuose kambariuose – dar 1–2 laipsniais mažesnė.
Miegui netgi naudinga šiek tiek vėsesnė aplinka – ji padeda kokybiškiau pailsėti. Naktį ar išvykus iš namų temperatūrą galima sumažinti 1–2 laipsniais. Svarbu vengti staigių, didelių pokyčių – pernelyg atvėsintos patalpos vėliau pareikalaus daugiau energijos sušildyti.
Jei turite programuojamą ar išmanų termostatą, galite nustatyti automatinį režimą pagal dienos grafiką – tai leidžia šildyti tik tada, kai iš tikrųjų reikia.
5. Kilimai – papildoma izoliacija
Grindys gali būti viena iš vietų, per kurias patalpa praranda šilumą, ypač jei gyvenate pirmame aukšte ar virš nešildomos patalpos. Plytelės, laminatas ar parketas greitai atvėsta ir sukuria šalčio pojūtį.
Kilimai veikia kaip papildomas izoliacinis sluoksnis:
- sumažina šilumos praradimą per grindis;
- sukuria minkštesnį, šiltesnį paviršių;
- pagerina bendrą komforto jausmą.
Ypač naudingi tankesni, storesni kilimai arba kiliminės dangos su paklotu. Net mažesni kilimai miegamajame ar svetainėje gali ženkliai pagerinti šilumos pojūtį.
Be to, tekstilė sugeria dalį šalto oro srautų ir padeda išlaikyti stabilesnę patalpos temperatūrą.
6. Durų sandarinimas
Durys – dar viena vieta, per kurią gali „pabėgti“ šiluma. Tai ypač aktualu lauko ar balkono durims, kurios dažnai yra mažiau sandarios nei langai.
Patikrinkite:
- ar durų tarpai sandarūs;
- ar sandarinimo gumos nėra susidėvėjusios;
- ar apatinėje dalyje nėra plyšių, pro kuriuos jaučiamas skersvėjis.
Net nedidelis tarpelis gali sukelti nuolatinį šalto oro patekimą į patalpą. Tokiu atveju verta naudoti:
- sandarinimo juostas;
- specialius šilumą sulaikančius volelius durų apačioje;
- papildomas gumines ar silikonines tarpinės.
Jei jaučiate šaltą oro srautą ties grindimis prie durų, tikėtina, kad sandarumas nepakankamas. Paprastas sandarinimas gali būti viena pigiausių, bet efektyviausių priemonių sumažinti šilumos nuostolius.
7. Naudokite atspindinčias plokštes už radiatorių
Dalis radiatoriaus skleidžiamos šilumos patenka į sieną ir iš dalies „prarandama“, ypač jei siena yra išorinė ir prasčiau izoliuota. Šią problemą galima išspręsti paprasta priemone – šilumą atspindinčiomis plokštėmis arba specialia termo plėvele.
Jos montuojamos tarp radiatoriaus ir sienos, o jų paviršius atspindi šilumą atgal į patalpą. Tai reiškia, kad daugiau šilumos lieka kambaryje, o ne sugeriama sienos.
Privalumai:
- paprastas ir nebrangus sprendimas;
- galima sumontuoti savarankiškai;
- ypač efektyvu senesniuose namuose su silpnesne sienų izoliacija.
Net toks nedidelis patobulinimas gali padidinti šildymo efektyvumą ir sumažinti energijos nuostolius.
8. Trumpas, bet intensyvus vėdinimas
Vėdinimas žiemą būtinas, tačiau netinkamas būdas gali lemti šilumos praradimą. Dažna klaida – ilgai laikyti pravirą langą. Taip sienos ir baldai spėja atvėsti, o patalpa praranda sukauptą šilumą.
Kur kas efektyviau:
- plačiai atverti langus 5–10 minučių;
- sukurti trumpą skersvėjį, jei įmanoma;
- po to langus sandariai uždaryti.
Per trumpą laiką oras pasikeičia, tačiau sienos ir baldai išlieka šilti. Taip išvengiama perteklinio energijos sunaudojimo pakartotiniam patalpų sušildymui.
9. Sumažinkite drėgmę
Drėgnas oras visuomet jaučiasi šaltesnis nei sausas. Net jei termometras rodo pakankamą temperatūrą, per didelė drėgmė gali sukelti šalčio pojūtį.
Jei patalpose drėgna:
- naudokite drėgmės surinktuvą;
- reguliariai trumpai vėdinkite patalpas;
- stenkitės nedžiovinti skalbinių gyvenamosiose erdvėse;
- patikrinkite, ar nėra pelėsio ar prastos ventiliacijos vietų.
Optimali oro drėgmė namuose – apie 40–60 %. Šiame intervale patalpa jaučiasi komfortiška, o šiluma – efektyvesnė.
10. Šiltos tekstilės sluoksniai
Kartais šilumos pojūtį galima sustiprinti ne keliant temperatūrą, o sukuriant jaukesnę aplinką. Storesni pledai, vilnonės antklodės, pagalvėlės ar net šiltesni užvalkalai sukuria papildomą šilumos sluoksnį.
Tekstilė:
- padeda sulaikyti kūno šilumą;
- sumažina šalčio pojūtį;
- suteikia vizualinį jaukumą.
Net ir 1 laipsniu sumažinus kambario temperatūrą, bet naudojant šiltesnius sluoksnius, komforto pojūtis gali išlikti toks pat.
11. Investuokite į išmanų termostatą
Jei turite galimybę, išmanus termostatas gali tapti ilgalaike investicija. Jis leidžia reguliuoti šildymą pagal dienos ritmą ir išvengti bereikalingo energijos švaistymo.
Pagrindiniai privalumai:
- automatinis temperatūros sumažinimas, kai namuose nieko nėra;
- galimybė valdyti šildymą nuotoliniu būdu;
- tikslus temperatūros palaikymas be svyravimų.
Toks sprendimas ypač naudingas dirbantiems ne namuose ar dažnai išvykstantiems. Ilgainiui jis gali padėti sutaupyti nemažą dalį šildymo išlaidų.
