Žiemą rasojantys langai – viena dažniausių namų problemų, kuri ne tik gadina vaizdą, bet ilgainiui gali sukelti pelėsį, drėgmės perteklių ir net langų pažeidimus. Gera žinia – tai nėra neišsprendžiama problema. Svarbu suprasti priežastis ir imtis teisingų sprendimų.
Kodėl langai ima rasoti?
1. Didelė oro drėgmė patalpose
Žiemą namų oras dažnai tampa per drėgnas, nors to iš karto nepastebime. Taip nutinka todėl, kad šaltuoju sezonu rečiau atidarome langus, stengiamės sulaikyti šilumą, tačiau kasdienė buitinė veikla nuolat išskiria didelius kiekius drėgmės.
Maisto gaminimas, verdantis vanduo, skalbimas, drabužių džiovinimas kambariuose, karštas dušas ar vonia – visa tai prisotina orą vandens garais. Kai patalpose esantis oras tampa per drėgnas, perteklinė drėgmė pradeda „ieškoti“ vietos, kur galėtų nusėsti. Dažniausiai tai nutinka ant šalčiausių paviršių, o žiemą tokie paviršiai yra langų stiklai.
2. Temperatūrų skirtumas
Langų rasojimas tiesiogiai susijęs su fizikos dėsniais. Žiemą patalpose palaikome +20–22 °C šilumą, o lauke temperatūra gali nukristi gerokai žemiau nulio.
Kai šiltas, drėgnas vidaus oras susiduria su šaltu lango stiklu, vandens garai nebegali išlikti ore ir virsta skysčiu – ant stiklo susiformuoja vandens lašeliai. Šis procesas vadinamas kondensacija. Kuo didesnis temperatūrų skirtumas tarp vidaus ir lauko, tuo intensyvesnis rasojimas.
3. Prasta ventiliacija
Net ir esant normaliam drėgmės lygiui, langai gali rasoti, jei patalpose nesikeičia oras. Prasta arba neveikianti ventiliacija reiškia, kad drėgnas oras lieka patalpose ir neturi kur pasišalinti.
Dažniausiai ši problema pasireiškia sandariuose, naujos statybos būstuose, kur oras praktiškai „užrakintas“. Jei ventiliacijos angos užsikimšusios, uždengtos ar neveikiančios, drėgmė kaupiasi ir nusėda ant langų, ypač miegamuosiuose, virtuvėje ar vonios kambaryje.
4. Netinkami arba nekokybiški langai
Seni arba prastos kokybės langai greičiau atšąla, todėl jų paviršius tampa idealia vieta kondensatui susidaryti. Vieno stiklo paketai, prastas sandarinimas, nusidėvėję tarpikliai ar netinkamai sumontuoti langai nebesulaiko šilumos.
Dėl to vidinis stiklo paviršius tampa per šaltas, net jei patalpoje pakankamai šilta. Tokiais atvejais langai rasoja net ir tada, kai drėgmės lygis namuose nėra itin aukštas.
5. Užstatyti ar uždengti radiatoriai
Langai dažnai pradeda rasoti tada, kai prie jų nepatenka šiltas oras. Jei radiatoriai uždengti storomis užuolaidomis, palangės nukrautos daiktais ar prieš langą pastatyti baldai, šiluma negali kilti aukštyn ir šildyti stiklo paviršiaus.
Dėl to langas lieka šaltas, o drėgnas oras, kylantis iš patalpos vidaus, kondensuojasi tiesiai ant stiklo. Net ir geri, kokybiški langai tokiose sąlygose gali pradėti rasoti.
Ką daryti, kad langai neberasotų?
1. Reguliariai vėdinkite patalpas
Net žiemą vėdinti būtina – trumpai, bet intensyviai (5–10 min.). Geriausia – kelis kartus per dieną.
2. Kontroliuokite oro drėgmę
Optimalus drėgmės lygis namuose – 40–60 %. Jei jis didesnis:
- naudokite drėgmės surinkėją;
- nedžiovinkite skalbinių kambariuose;
- po maudynių iškart vėdinkite vonią.
3. Patikrinkite ventiliaciją
Įsitikinkite, kad ventiliacijos angos neužsikimšusios. Jei gyvenate naujos statybos būste – verta apsvarstyti rekuperacinę sistemą.
4. Užtikrinkite šilumos patekimą prie langų
Neuždenkite radiatorių storomis užuolaidomis, nestatykite baldų tiesiai prieš langus – šiltas oras turi laisvai kilti.
5. Naudokite langų mikroventiliaciją
Daugelis šiuolaikinių langų turi mikroventiliacijos funkciją – ji leidžia nuolat cirkuliuoti orui be didelių šilumos nuostolių.
6. Apsvarstykite langų keitimą
Jei langai seni, vieno stiklo arba praleidžia šaltį – net ir gera ventiliacija gali nepadėti. Energiškai efektyvūs, kelių stiklų paketai ženkliai sumažina rasojimą.
Kodėl svarbu spręsti šią problemą?
Iš pirmo žvilgsnio rasojantys langai gali atrodyti tik nedidelis estetinės išvaizdos trūkumas, tačiau iš tiesų tai yra aiškus signalas, kad patalpose susikaupė per daug drėgmės. Jei ši problema ignoruojama ilgą laiką, pasekmės gali būti kur kas rimtesnės – tiek būsto būklei, tiek gyventojų sveikatai.
Skatina pelėsio atsiradimą
Nuolat ant langų besikaupianti drėgmė sudaro idealias sąlygas pelėsiui ir grybeliui daugintis. Iš pradžių jis dažniausiai atsiranda langų kampuose, ant sandarinimo gumų ar palangių, tačiau vėliau gali išplisti ir ant sienų. Pelėsis ne tik gadina patalpų vaizdą, bet ir yra sunkiai pašalinamas – dažnai tenka imtis sudėtingų ir brangių remonto darbų.
Pakenkia langų rėmams ir konstrukcijoms
Ilgalaikis kondensatas veikia ne tik stiklą, bet ir langų rėmus, sandarinimo tarpiklius bei palanges. Mediniai rėmai gali pradėti brinkti, deformuotis ar pūti, o plastikiniai – prarasti sandarumą. Drėgmė taip pat trumpina langų tarnavimo laiką, todėl anksčiau ar vėliau gali tekti juos remontuoti ar net keisti.
Pablogina patalpų mikroklimatą ir savijautą
Per didelė drėgmė daro tiesioginę įtaką patalpų mikroklimatui. Oras tampa tvankus, sunkus kvėpuoti, dažniau jaučiamas nemalonus kvapas. Ilgainiui tai gali sukelti galvos skausmus, nuovargį, sumažėjusį darbingumą ar prastą miego kokybę. Ypač jautriai tokį mikroklimatą jaučia vaikai ir vyresnio amžiaus žmonės.
Didina alergijų ir kvėpavimo takų problemų riziką
Pelėsio sporos ir drėgmės perteklius ore yra vieni pagrindinių alerginių reakcijų sukėlėjų. Nuolat gyvenant drėgnose patalpose gali paūmėti alergijos, atsirasti kosulys, sloga, akių perštėjimas ar net lėtinės kvėpavimo takų problemos. Astma sergantiems žmonėms tokia aplinka ypač pavojinga.
