Merginos PANELEI nepaliauja siuntusios tikrų, gyvenimiškų istorijų. Viena jų – Vilniuje gyvenančios Rasos istorija apie meilę, kuri, kaip ji pati sako, vos netapo pražūtinga – mergina buvo priversta numesti tiek svorio, jog vos įmatė savo šešėlį…
„Nuo pat vaikystės buvau labai aktyvi – puikiai mokiausi, dalyvaudavau įvairiuose renginiuose, mėgdavau kurti, rašyti, turėjau nemažai draugų. Tačiau savosios meilės man vis nesisekė surasti… Vis neatrasdavau laiko pasimatymams, o galbūt tiesiog pati buvau nesubrendusi santykiams. Lukas (vardas pakeistas) man nukrito lyg iš dangaus – dalyvaudama viename seminare pamačiau jo nuostabią šypseną ir iš karto įsimylėjau.
Prisižiūrintis, sportiškas, dailiai besirengiantis, būsimas odontologas – ar galėjo būti kažkas tobulesnio? Kai tik pradėjome susitikinėti, Lukas man nešykštėjo dėmesio. Niekaip negalėjau suprasti, iš kur jo mintyse gimdavo tiek daug idėjų pasimatymams ar staigmenoms. Kartą jis mane pasiemė iš paskaitų ir pasakė, jog važiuosime pavalgyti. Vakarienė baigėsi… Paryžiuje, į kurį nuskridome savaitgaliui.
Kilęs iš pasiturinčios šeimos, Lukas visada akcentavo materialinę gerovę ir dievino grožio kultą. Aš niekuomet nebuvau stambi – visai nekompleksavau dėl poros papildomų kilogramų ir neatsisakydavau pyragėlio prie kavos.
Kadangi Lukas nemažai sportuodavo, ir aš pradėjau lankyti aeorobikos treniruotes. Iš pradžių džiaugiausi pasiektais rezultatais, Lukas taip pat gyrė ryškėjantį pilvo presą ir tvirtėjančias kojas. Pamenu tą pavasarį… Užsivedžiau sportuoti – kartu eidavome į sporto salę, bėgiodavome lauke, gerdavome baltyminius kokteilius… Lukas man įskiepijo sveikos mitybos pagrindus.
Jau senokai žinojau, jog Lukas dievina manekeniško tipo figūras. Kadangi niekada tokia nebuvau (mano sudėjimas kiek stambesnis), dažnokai sulaukdavau iš Luko priekaštų, jog, pavyzdžiui, neatsisakau prieš naktį ledų porcijos ar šokoladinio batonėlio. Be saldumynų tiesiog negalėjau ištverti… O jis jų buvo visai atsisakęs – daugiausia maitinosi vištiena, ryžiais ir daržovėmis.
Niekad nepamiršiu, kaip išsirinkau nuostabią aptempiančią suknelę, tačiau ji kiek aptempė pilvuką, todėl pasimatavus Lukas man pagriebė už pilvo ir pakomentavo: šitų lašinukų galėtų ir nebūti... Ir jis nejuokavo! Iš pradžių maniau, jog jis pokštauja dėl mano svorio, tačiau laikui bėgant suvokiau, kad tai visai ne juokai.
Suprastėjo mūsų intymus santykiai, jis kiek atšalo. Aš labai dėl to išgyvenau, todėl pradėjau badauti. Pirmiausia išbandžiau grikių dietą, tuomet sekė sulčių gėrimas. Numečiau tris kilogramus… Neapsakytas džiaugsmas! Ilgainiui vis mažiau valgiau – nuo Luko pietų lėkštės nugriebdavau kelis vištienos gabalėlius, o pati užsisakydavau sriubą. Buvo dienų, kai gerdavau vien kavą. Kilogramai pradėjo tirpti…
Nors Lukas nežinojo mano mažėjančio svorio kainos, labai džiaugėsi kūno pokyčiais. Gyrė, jog man tinka nauji džinsai, stebėjosi, jog suknelė man per didelė, tačiau ta nuostaba buvo džiugesinga.
Nukritus daugybei kilogramų, darėsi vis silpniau atlikti kasdieninius darbus. Norėjau kuo dažniau būti namuose, man darydavosi šalta, niekas nebedžiugino, tačiau porcijas vis labiau mažindavau.
Didžiausias šokas mane ištiko tada, kai Lukas mane paliko. Pasakė, jog jam reikia laiko susivokti ir padaryti pertrauką, tačiau aš žinojau, jog jis pas mane nebesugrįš. Šitiek dėl jo stengiausi, įklimpau į dietų liūną, nevalgydavau paromis, beveik alpdavau, o jis ėmė ir manęs atsisakė…
Šiuo metu esu susigrąžinusi beveik visą buvusį svorį ir, tiesą pasakius, dar daugiau. Dietų nualintas kūnas man keršija… Negaliu patikėti, jog įstumiau save į tokią padėtį dėl vaikino, kuris mane paliko.
Merginos, būkite geros ir nealinkite savęs dėl vaikinų įgeidžių. Mylėkite save ir nesistenkite niekam įtikti, antraip susidursite su slenkančiais plaukais, sausėjančia oda ir nuotaikų svyravimais, kaip aš…“
