Sakoma, kad meilė – pats gražiausias jausmas, kad žmogus tik mylėdamas ir būdamas mylimas gali pasaulį matyti gražiausiomis spalvomis.
Tačiau šį jausmą žmonės supranta, apibūdina ir išreiškia skirtingai.
Ar žinojai, kad graikų filosofas Aristotelis yra išskyręs 6 meilės rūšis? Pasitikrink, kaip myli tu!
„Agape“ – pasiaukojanti meilė
Meilė, kuri panaši į motinišką ar tėvišką, kai yra atiduodama viskas, o mainais neprašoma nieko. Visiškas pasiaukojimas ir globa.
Mylintis žmogus pamiršta save, jam svarbiausi mylimojo norai, mylimojo gerovė.
Tokia meilė dažnai pasitaiko porose, kuriose ryškus vieno iš partnerių dominavimas.
Nuolatinis pasiaukojimas, savų interesų aukojimas dėl kito žmogaus, pelno pasitikėjimą ir pagarbą, tačiau ilgainiui tėviška globa ir begalinis rūpesnis pradeda pabosti.
„Pragma“ – praktiškoji meilė
Meilė, kuri remiasi ne jausmais, o racionaliu mąstymu.
Antroji pusė turi tikti išvaizda, išsilavinimu, socialine padėtimi, interesais ir pan.
Renkantis partnerį labai svarbu išsiaiškinti, kur jis dirba, kiek uždirba, kokius sveikatos sutrikimus turi, ar giminėje yra paveldimų ligų.
Taip, tai visai nekvepia romantika. Meilė gyvenime svarbi, tačiau nėra tokio žmogaus dėl kurio būtų verta aukotis.
Meilė ir santykiai turi būti kuriami su visais požiūriais tinkamu partneriu, meilė iš pirmo žvilgsnio – nesąmonė, jausmai nuolat turi būti kontroliuojami, o vadovaujamasi protu.
„Ludus“ – meilė kaip žaidimas
Svarbiausios šio žaidimo taisyklės – melas ir nenuoširdumas (dažnai šis žaidimas žaidžiamas keliais frontais tuo pačiu metu).
Šiame žaidime vidinis pasaulis ir vertybės lieka užmaršty, čia lyderis – seksualinis potraukis.
Šiam žaidimui apibūdinti turbūt tiktų frazė: „Gyvenimas mažytis – nėra čia ko varžytis!“, o partnerius siejantis dalykas – lova.
Tokiuose santykiuose daugybė aistros, emocijų, tačiau, kai jos šiek tiek atslūgsta, pasidaro nuobodu ir iškeliamas naujas žaidimo tikslas – sumedžioti naują „šviežiena“ kvepiantį žaidėją.
„Eros“ – jausmingoji meilė
Svarbiausia – ištikimybė, atsidavimas, jausmai ir emocijos, o tik po to eilė fiziniam potraukiui.
Šis meilės tipas, ko gero, artimiausias tikrosios meilės sąvokai.
Partneriai domisi vienas kitu ir kito svajonėmis, planais, jausmais.
Per gyvenimą abu žingsniuoja koja kojon, kartu džiaugiasi ir sprendžia problemas.
Jausmai, emocijos ir išgyvenimai tokiuose santykiuose visuomet svarbūs ir vertinami. Tokia meilė gali rusenti metų metus.
„Manija“ – apsėstoji meilė
Čia dominuoja aistra, pavydas, savininkiškumas ir noras kontroliuoti kiekvieną akimirką.
Mintys sukasi vien tik apie meilės objektą, jausmai tokie stiprūs, kad gali tapti nekontroliuojami.
Pavyzdžiui, jeigu partneris neatsako į skambutį gali prasidėti pavydo scenos ir įtarinėjimai.
Nuolatinė kontrolė, siekis bet kokia kaina žinoti viską ir tarsi užvaldyti partnerio gyvenimą vargina, o kartais gali ir gąsdinti.
„Storge“ – meilė kaip draugystė
Meilė, kuri gimsta palaipsniui, ne iš karto, gimsta tuomet, kai partneriai vienas kitą labai gerai pažįsta.
Partneriai kalbasi ir dalijasi viskuo, žino, kad visuomet sulauks palaikymo ir pagalbos, kad kiekvieną akimirką, kad ir kas benutiktų turės žmogų šalia, į kurį galės pasiremti.
Skamba gražiai, nes tokiuose santykiuose jaučiama šiluma, tačiau stipresnių emocijų, aistros – išties nedaug. Kai žmogus pažįstamas kaip „nuluptas“ atsiranda rutina ir nuobodulys.
