Sakoma, kad kai pradedi skaityti tokias knygas kaip „101 būdas kaip rasti laimę neturint antrosios pusės“, tave tikrai ištiko krizė. Manau, kad man – dar blogiau. Be tos antrosios pusės aš nenoriu nieko, net laimės rasti.
Mano istorija – labai paprasta, įsimylėjau tą, kuris niekuomet nežiūrės į mane aistros kupinomis akimis, nevadins manęs savo vienintele ir nelaikys glėbyje. Skamba paprastai, bet kaip skaudu!
Net nepamenu, kada ir kur susipažinau su Simu. Atrodo, visada turėjome bendrų draugų, dalyvaudavome kartu vakarėliuose ar išvykose prie ežero. Jis visuomet man atrodė kažkoks „kitoks“: toks protingas, paslaptingas, stilingas ir traukiantis prie savęs it magnetas. Netrukau suvokti, kad šis vaikinas man tikrai labai patinka. Simas buvo tikrai labai draugiškas, atrodė, kad jis gali rasti bendrų temų kalbant tiek su bendraklasiu, tiek su močiute. Labai džiaugiausi, kad nejučia (dabar suprantu – tik mano atkaklumo dėka) mudu susidraugavome, maniau, kad nuo draugės iki mylimosios – tik vienas žingsnis.
Turi ką papasakoti? Laukiam tavo istorijos [-[2]-]
Viskas, ką jis darė, mane žavėjo, tapau tiesiog apsėsta: sekiau kiekvieną jo „postą“ „Facebook’e“, ieškodavau progų su juo susitikti, Simas dažnai svečiavosi mano namuose, žiūrėdavome filmus, internetinius juokelius, jis man padėdavo spręsti matematikos uždavinius, o aš nuoširdžiai tikėjau, kad kiekvienas toks susitikimas mane po žingsnelį veda arčiau jo širdies. Tuo labiau, kad jis elgėsi taip, lyg mes būtume pora, vieną vakarą bežiūrint filmą jis mane net pabučiavo! Tačiau tuomet dar nežinojau, koks jis vis dėlto gudrus ir beširdis. Jis paprasčiausiai naudojosi mano gerumu, naivumu, jam buvo labai patogu turėti jį įsimylėjusią avelę, kuri leidosi būti vedžiojama už nosies.
Vienos tokios viešnagės metu jis lyg netyčia prasitarė, kad jam tuoj reikės išeiti. Kai paklausiau, kur gi jis skuba tokį šaltą antradienio vakarą, jis sakė, kad turi padėti mamai namuose. Net neįtariau, kad tą vakarą praleisiu graudžiai verkdama…Po maždaug valandos, kai Simas išėjo, geriausia mano draugė, kuri žinojo apie mano jausmus Simui, atsiuntė žinutę, kad matė jį kartu su mūsų mokykloje besimokančia Kamile prekybos centre. Jie vaikščiojo susikibę už rankų! Negalėjau, o tuo labiau nenorėjau tuo patikėti. Ką?! Juk jis ką tik buvo mano namuose, valgė mano su didžiausia meile keptą pyragą, gyrė naują mano sijoną, laikė mano ranką… Jaučiausi pikta ir išduota, tačiau susilaikiau nuo skambučio Simui ir reikalavimo pasiaiškinti. Juk svajodama apie jo meilę tik apgaudinėjau save.
Kitą rytą nelaukiau jo žadėto skambučio ir pati parašiau jam žinutę. „Galėjai ir pats apie Kamilę papasakoti“. Jokio atsakymo nesulaukiau. Nuo tos dienos jau praėjo mėnesis, o mudu vis dar nesikalbame. Nieko nėra skaudžiau nei suvokti, kad myli tą, kuriam tu – tuščia vieta…
Rasa
Nori ir tu pasidalinti savo patirtimi, patarimais, meilės istorija ar tiesiog gyvenimiškais pastebėjimais? Rubrika „Merginos išpažintis“ laukia tavo istorijos! Siųsk savo laiškelį [-[5]-] (gali būti ir anoniminis), pasidalink savo istorija, įdomiausių pasakojimų autorės bus apdovanotos kosmetikos prizais!
