Kartais atsiverčiu „Facebook“ ir mane apima panika: kodėl visi taip dievina vadinamąsias socialinių tinklų gražuoles? Man jos visos atrodo tarsi klonai: itin ilgi būtinai ištiesinti plaukai, įdegusi oda, sporto salėje ištobulinta figūra, nepriekaištingas makiažas…
Keisčiausia, kad jos – tokios populiarios! Tūkstančiai sekėjų jas giria, klausia grožio patarimų, nes nori atrodyti taip, kaip jos, o vaikinai varvina seilę.
Man jos tikrai netrukdo, tačiau neseniai įvyko tai, kas ir sukėlė šią piktą mano reakciją. Neslėpsiu, esu įsižiūrėjusi vieną bendraklasį, su kuriuo kartu papildomai lankome anglų kalbos pamokas. Jis man atrodė toks mielas, protingas, rūpestingas, atrodė, kad tarp mūsų gali užsimegzti šis tas daugiau nei paprasčiausiai draugiški santykiai. Po pamokų eidavome kartu namo, jis man dažnai atsiųsdavo jam patinkančios muzikos klipų nuorodas, niekada nepritrūkdavome temų pokalbiams, jaučiau, kad pradedu jam šį tą jausti.
Vieną penktadienį susitarėme eiti į kiną, skraidžiau lyg ant sparnų! Viso filmo metu drebėjau iš jaudulio, nežinojau, ko tikėtis, kirbėjo viltis, kad galbūt po šio vakaro tapsime tikra pora. Puikiai praleidome laiką, jis palydėjo mane namo, atsisveikindami apsikabinome, o aš tą naktį užmigau su mobiliuoju rankoje, nes iki paryčių susirašinėjome.
Kai jau tikėjausi, kad mano gyvenime pagaliau atsiras meilė, jame atsirado „plastmasinio“ grožio pamaiva: pastebėjau, kad mano simpatija pradėjo „like’inti“ kiekvieną vienos mūsų mokykloje besimokančios „tuštutės“ pasidalintą nuotrauką, rašyti aibes komentarų ir visaip ją liaupsinti. Žinutės man beveik baigėsi… Kurį laiką dar bandžiau prie bendraklasio priartėti, pasikalbėti, bet jis visuomet atrodė užsiėmęs ir šaltas. Nesupratau, kas nutiko, kol vieną dieną ant mano „Facebook’o“ sienos pasirodė nuotraukoje, kurioje laimingi prie miesto eglės pozavo toji ilgaplaukė pamaiva ir mano mylimasis…
Gal kas gali pasakyti, kodėl tos pamaivos tokios mylimos? Man atrodo, kad joms rūpi tik jų plaukai, nagai ir figūra. Apie ką su jomis galima kalbėti? Ką vaikinai jose mato? Nelaikau savęs gražuole, tačiau žinau, kad esu ganėtinai simpatiška, protinga, turiu humoro jausmą, tačiau vaikinams, pasirodo, reikia dirbtinio grožio… Tikiuosi, kad atsiras bent viena mergina, susidūrusi su panašia situacija, kuri galės man patarti, kaip elgtis. Nejaugi norint susirasti vaikiną reikia tapti viena tų pamaivų?..
Augustė
Nori ir tu pasidalinti savo patirtimi, patarimais, meilės istorija ar tiesiog gyvenimiškais pastebėjimais? Rubrika „Merginos išpažintis“ laukia tavo istorijos! Siųsk savo laiškelį [-[3]-] (gali būti ir anoniminis), pasidalink savo istorija, įdomiausių pasakojimų autorės bus apdovanotos kosmetikos prizais!
