Gauname daugybę laiškų, kuriuose merginos guodžiasi, kad vaikiną susirasti – beveik neįmanoma. Kas nutiko, ar vaikinai tapo nykstančia rūšimi? Pasirodo, problema ne vaikinų skaičiuje, o merginų išrankume!
„Sveiki, aš Marija. Daug ką apmąsčiusi, apsvarsčiusi visus pliusus ir minusus, nusprendžiau pagalbos kreiptis čia. Pastaruoju metu, kai bene visi pažįstami turi antrąsias puses suvokiau, kad ir man trūksta tokio žmogaus. Vis dėlto turiu problemų, kurios man trukdo palaikyti normalius ir sveikus [-[0]-] . Esu vos septyniolikos, tačiau manau, jog esu ganėtinai apsiskaičiusi, nemažai keliavusi ir mačiusi, plačių pažiūrų mergina, besidominti knygomis ir kultūra. Esu užsibrėžusi nepaprastai daug tikslų, siekiu karjeros ir kuo geresnio išsilavinimo. Nesupraskit manęs neteisingai – tikrai nesakau, kad esu ženkliai protingesnė nei kiti, tačiau retkarčiais jaučiu stiprų atotrūkį tarp savęs ir savo bendraamžių, ypač vaikinų.
Per daug nesikuklinu ir puikiai suprantu, kad esu išvaizdi. Dėmesio iš vaikinų pusės tikrai netrūksta, tačiau bėda ta, jog, atrodo, kad nei su vienu iš jų negaliu rasti bendros kalbos arba bent jau palaikyti tikrai įdomų pokalbį. Kitaip sakant, manau, jog beveik visi yra siaurų pažiūrų, besidomintys tik mašinomis arba didžiakrūtėmis moterimis. Jie dažnai būna netolerantiški, nepakankamai subrendę ir tiesiog man netinkami. Kad ir kiek kartų suteikčiau šansus ir eičiau į pasimatymus, visus vaikinus „prametu“ dar nespėjus jų dovanotoms gėlėms nuvysti.
Tad norėjau paklausti ir paprašyti patarimo – kaip man elgtis? Negi tikrai nėra šansų rasti savęs verto vaikino, kuris mane suprastų ir nebūtų visiškas neapsišvietęs mulkis? Nenoriu apsimesti kvailesne nei esu, tačiau kartais atrodo, kad tai – vienintelė išeitis. Ar verčiau žeminti standartus ir pradėti labiau domėtis kasdieniškais dalykais (tai nereiškia, kad aš visiškai nesidomiu), ar laukti ir tikriausiai niekada nesulaukti to riterio ant balto žirgo?“
Visuomenė, žurnalai, portalai, filmai ir knygos labai dažnai moko, kad moteriai gyventi bus kur kas lengviau, jeigu ji nusižemins, apsimes tuo, kuo nėra (pavyzdžiui kartu su vaikinu eis žiūrėti futbolo rungtynių, nors to negali pakęsti arba kelsis ketvirtą ryto ir važiuos žvejoti, nors toks laiko leidimo būdas jai prilygsta viduramžiškiems kankinimams). Apsimesti, jog esi kvailesnė nei esi – tikrai ne išeitis. Negi tikrai norėtum bendrauti su vaikinu, kuris tavim žavisi tik tada, kai jį apgaudinėji ir leidi tikėti, jog tavo smegenyse, visai kaip ir pas jį, yra vos keli vingiai?
Sveiki ir džiuginantys santykiai bus tik tada, kai partneriai yra lygiaverčiai. Tokiu atveju tarp jūsų nebus trinties (na, nebent sveika konkurencija), nei vienas iš jūsų nesijaus nuskriaustas, kvailesnis, nepakankamai išsilavinęs. Tau bus malonu būti su žmogumi, kuris supranta tavo siekius, taip pat entuziastingai siekia karjeros ir turi užsibrėžęs nemažai tikslų. Bus malonu žinoti, kad galite diskutuoti jums abiems įdomiomis temomis ar aptarti kokią knygą, nes vienintelis dalykas, kurį jis skaito, nėra forumas apie automobilius internete ar pažinčių portalų skelbimai.
Visų pirma siūlau paklausti savęs – ar tau tikrai reikia vaikino? Ar tam, kad būtum laiminga, būtinai turi turėti kažką pašonėje? Rašai, kad nesugebi palaikyti normalių santykių, bet ar esi tikra, kad tai yra būtent tai, ko tau dabar reikia? Esi mokykloje, tavęs laukia studijos, rimtai sieki karjeros. Galbūt vaikinas – tik trumpalaikė užgaida? Šiaip ar taip, pati minėjai, jog jo užsimanei tada, kai visi aplinkiniai pradėjo vaikščioti poromis. Nesakau, jog turėtum bet kokią santykių galimybę atmesti dėl kelių nesėkmingų pasimatymų, tačiau negi rimti santykiai negali palaukti? Kai nebeslėgs įvairiausi rūpesčiai dėl egzaminų, pažymių, stojimo į universitetus ir kitų problemų, su kuriomis susiduria mokyklas bebaigiantys mokiniai, galbūt į vaikinus ir pasimatymus imsi žvelgti kiek kitaip, labiau atsipalaidavusi?
Nemanau, kad pavyks sumažinti standartus ar staiga patikėti, kad gali sieti savo gyvenimą su vidutinybe, tačiau domėjimasis paprastais, „žmogiškais“ dalykais tikrai tau nepakenks. Jeigu jauti, kad norėtum vienam iš tų „prametamų“ vargšelių suteikti šansą – leisk jam įrodyti, kad dalykai, apie kuriuos jis kalba, iš tikrųjų yra įdomūs ir verti dėmesio. Sakai, jog esi žmogus, kuris mėgsta tobulėti ir mokytis. Švieskis temomis, kurios tau niekada neatrodė įdomios. Galbūt staiga atrasi aistrą seniems automobiliams ar, tarkim, ekstremaliam sportui. Jokiu būdu per prievartą nesidomėk tuo, apie ką skaitydama kiekvieną kartą jaustumeis taip, tarsi vis iš naujo kankintumeis nagrinėdama Donelaičio „Metus“, tačiau nepamiršk, kad kai kurie dalykai, kuriais niekada nesižavėjai, gali pasirodyti iš tikrųjų verti tavo dėmesio ir laiko. Šiaip ar taip, bendrasis išsilavinimas tai ne tik klasikinių knygų skaitymas ar geriausiai įvertintų filmų žiūrėjimas.
Jeigu trūksta įkvėpimo arba tiesiog ima noras atsisakyti to, kokia esi, ieškok jo mokydamasi iš žymių ir daug pasiekusių asmenybių. Aplink mus yra tiek daug moterų, kurios yra tvirtos ir stiprios, nepriklausomai nuo to, ar turi vaikiną, ar ne. Kai kas nors tave bandys įtikinti, kad neturėdama vaikino ar keldama per aukštus standartus nieko nepasieksi, primink jiems visas ledines ledi ir asmenybes iš didžiosios A raidės: mados žurnalo „Vogue“ redaktorę Anną Wintour, vienišą mamą milijonierę rašytoją J.K.Rowling ar savo talentu pasaulį užkariavusią Lady Gagą, kuri ne kartą yra sakiusi, kad vyras tikrai nėra sėkmingo ir laimingo gyvenimo paslaptis. Sėkmės išliekant savimi!
Ar ir tu turi sukrečiančią istoriją? Pasidalink savo skauduliais su mumis! Laukiame tavo laiško (kad ir anonimiško) adresu [-[2]-]
Pasipasakok, bus lengviau!
