Santuoka – ne tik antspaudas pase, bet garsus prisipažinimas visuomenei, kad nebeieškosi geresnio partnerio. Bet ar visada susituokus lydi amžina meilė? Aišku, kad ne. Sakoma, kad jei yra paklausa, atsiranda ir pasiūla, tad pasidomėjau, ką merginos mano apie vedusius vaikinus, kurie eina „į šalį“ ir kokia nuomonė vedusių ir nevedusių vaikinų apie šeimos vertybes ir santuoką.
Pasiūla
Septyniolikametė Greta mano, kad ji negalėtų ardyti šeimos, net jeigu jai labai patiktų vedęs vaikinas, tačiau, kai paklausiau Orestos (24 metai), kuri viename naktiniame klube sėdėjo prie stalelio ir „šaudė akimis“, ji pasakė, kad, jeigu ją „kalbintų“ vaikinas ir ji žinotų, kad šis yra vedęs – tai jai nebūtų tabu.
Pasak jos, vedęs – dar nepalaidotas. Jei labai reikia draugo, ji jo ieško, ir šeimyninis statusas jai nesvarbus. Su ja beveik sutiko ir Goda (25 metai), kuri teigia, kad pažintys niekada netrukdo, tačiau kaip ji pasielgtų, sulaukusi vedusio vaikino dėmesio – suabejojo.
Į situaciją įdėmiai pažvelgė užkalbinta Giedrė (20 metų). Ji mano, kad viskas labai priklauso nuo pačio vaikino. Jei vedęs vaikinas tik žadėtų, kad skirsis su žmona – ji tokiomis pasakomis netikėtų, tačiau, jei jos meilė būtų labai stipri ir vaikinas imtųsi veiksmų, norėtų būti su ja, o ne tik žaistų ir žadėtų, Giedrė nesudvejotų.
Trys studentės Inga, Daiva ir Laura (po 22 metus) paklaustos, ar „palaidotų“ vedusį, nesuabejojo nei minutės. Išdavė vieną merginą, išduos ir kitą. Sakoma, kad jei kažkas įvyko vieną kartą, tai nereiškia, kad įvyks ir antrą, tačiau, jei tai atsitinka du kartus, tai trečias būtinai bus.
Šios merginos vedusiam nesuteiktų šanso. Su jomis nesutiko barmenė Agnė: „Vedęs? Kabintų? Ar galėčiau su juo…? Galiu… Bet nepavydžiu jų žmonoms.“
Nors daug apklaustų merginų žegnojosi, kad šeimos vertybės yra svarbiausia, bet, kaip matome, tai niekada netrukdo, atsiradus pasiūlai. Aišku, gali taip atsitikti, kad žmonės susituokia, išsiskiria, randa kitus žmones. Tačiau dažniausiai vedusių meilės žaidimai nevirsta nei skyrybomis, nei nauja meile. O gal reikėtų užmerkti akis ir neištikimybės tiesiog nematyti arba priimti tai, kaip natūralų dalyką?
Paklausa
Pirmi vedusio Prano (30 metų) žodžiai: „Visi vyrai – „chamai“. Pasak jo, vyras ištikimas būti negali ir pagrindinė vedusio vyro taisyklė – niekada neduoti pagrindo tavimi suabejoti. Su juo sutinka ir Aidas (30 metų), kurio nuomone, merginos yra kaip maistas, o racioną reikia kartas nuo karto keisti, nes taip, kaip negalėtum visą gyvenimą valgyti vien tik silkės, taip neįmanoma ir būti ištikimam vienai merginai.
Tačiau visiškai kitos nuomonės laikosi dar nevedę jaunuoliai. Pauliui (22 metai), Tomui (17 metų) ir Deividui (21 metai) labai svarbios šeimyninės vertybės, o jei dar būtų vaikų, tai nei kalbos negalėtų būti apie trumpesnį ir labiau patinkantį sijoną.
Nemažai vaikinų sutiko su Remigijaus (25 metai) nuomone. Paklausiau, kokia jo nuomonė apie vedybas, meilę, naujas simpatijas, neištikimybę. „ Manau, kad nėra šansų išlikti ištikimam. Anksčiau ar vėliau ta trauka dingsta, atsiranda naujų simpatijų ir toliau viskas vyksta savaime.“
Pasiteiravau, ar jis sutikęs kitą skirtųsi, ar tik nuklystų „į šoną“. Remigijus: „Na, jo, galima pamilti ir išsiskirti, bet kam ardyti šeimą, jei sugebi tyliai „nueiti į šoną“, kad niekas nesuuostų. Pirmyn! („o tavo žmona galėtų eiti į šoną?“ – nenusileidau aš). Kiek žinau, tikrai mažai procentų moterų yra ištikimų. Gal apie 30%.“
Tačiau vos paklausiau, kas būtų, jei taip „tyliai į šoną“ eitų ir jis, ir jo žmona, o jis apie tai sužinotų, sulaukiau vienareikšmiško, greito ir griežto atsakymo: „100% skyrybos“. Vaikinas neištikimas, mergina neištikima, abu tai žino ir yra tuo patenkinti… Nepatenkinti? „Viskas yra šiek tiek kitaip, vyrai yra vyrai,“ – filosofavo man Remigijus, o jam pritarė dar kokių 10 apklaustų vaikinų.
Nei vienas, turintis antrąją pusę, nėra apsaugotas nuo išdavystės, net jei turi pase antspaudą. Tačiau aišku viena – sudaromos palankios sąlygos neištikimybei, tai tampa norma ir niekas nesikeičia. Didelė dalis apklaustų vaikinų teigė, kad „į kairę“ eina tiek merginos, tiek vaikinai, tačiau mintis apie tai, kad neištikima galėtų būti ir jų antroji pusė vertė juos piktintis.
Kol neišnyks pasiūla – niekada nedings paklausa. Tačiau kaip byloja lietuvių liaudies išmintis: „elkimės su kitais taip, kaip norėtumėme, kad su mumis elgtųsi“. Pasaulio rankos mostu nepakeisti, tačiau gal vertėtų pradėti keistis nuo savęs? Toleruoti ar pasmerkti? Palaidoti vedusį/ištekėjusią ar ne? Tai pasirenkame patys. O ką renkiesi tu?
