Šiame straipsnyje bandysiu
pateikti normalaus ir jau liguisto
(kitaip „neurotiško“) nerimo skirtumus.
Stebėdami psichologai ir psichoanalitikai (daugiau remsiuosi Karen Horney psichoanalize), nustatė, kad daugumai mūsų tenka dalyvauti konkurencinėse kovose, mus kankina nesėkmės baimė, izoliacija, nepasitikėjimas kitais ir savimi ir kt.
Tai reiškia, kad gyvenime mes iš esmės visą laiką laviruojame tarp nerimo ir neurozės.
Kaip nustatyti ribą? Kur atsiranda pavojus? Stebėdami elgesį ir santykius,
galime išskirti pagrindinius pavojingo nerimo požymius:
1. Palankumo rodymas ir jo priėmimas
Neurotiškai asmenybei būdinga beribė priklausomybė nuo kitų pritarimo ar palankumo.
Mes visi norime būti mėgstami ir vertinami – tai natūralu, tačiau neurotiškas palankumo siekimas tiesiog apakina ir žmogus nepajėgia atsirinkti, ar jam to kitų palankumo reikia, ar tai įdomūs žmonės ir kt.
Nesulaukę pritarimo ir įvertinimo neurotikai jaučiasi įskaudinti. Jei kurį laiką niekam neskambina, dažnai ginasi pozicija – „man nerūpi“.
Tai vaikiškas ir užsispyrėliškas elgesys. Neigiami tikrieji savo siekiai ir troškimai.
Sveikas nerimas visuomet išgyvenamas lengviau. Jeigu kažkam
nepatinkame, priimame tai natūraliai ir nesiekiame įtikti.
Perdėti reikalavimai, kad kiti tenkintų neurotikų troškimus, gali parodyti ir tai, jog neurotiškas žmogus visiškai nepaiso kitų nuomonės, yra nenuoširdus, egoistiškas.
2. Savęs vertinimas
Mes visi esame netobuli. Turime vienokių ar kitokių trūkumų. Sąmoningai tai suvokdami, mes priimame save tokius, kokie esame, ir pernelyg
nesmerkiame savęs.
Neurozei būdingas menkavertiškumo bei neatitikimo jausmas. Tai pasireiškia kaip įsitikinimas savo kvailumu, nepatrauklumu be jokio realaus pagrindo.
Galime pastebėti protingų žmonių, kurie laiko save kvailiais,
tikras gražuoles, kurios gali būti nuolat susirūpinusios ir nerimaujančios dėl savo įsivaizduojamo nepatrauklumo.
Pagalvok, ar tavo nerimas dėl išvaizdos yra realus?
3. Savęs suvokimas
Suvokti ir suprasti save, reikia drąsos ir stipraus „aš“. Pernelyg didelio
nerimo kamuojami žmonės patiria visapusišką slopinimą.
Jie pritampa prie kitų, neturi savo nuomonės, nemoka išsakyti kritikos,
nemoka pasakyti „ne“.
Jie tarsi pasiduoda kitų įtakai ir taip visą gyvenimą gali priimti ne savo, o kitų diktuojamus sprendimus.
Jiems sunku suvokti, ko jiems reikia iš gyvenimo?
Paklausk savęs, ar tu pats/-i priimi sprendimus? Ar baiminiesi ir nerimauji dėl savų sprendimų ir pasirinkai kitą kelią – priimti kitų sprendimus?
4. Agresija
Tai žmogaus polinkis agresyviai elgtis, dominuoti, kelti labai aukštus
reikalavimus, įsakinėti, apgaudinėti.
Dažnai neurotikai net nesupranta savo agresyvumo. Jie mano, kad yra
sąžiningi, teisūs arba tiesiog pareiškia savo nuomonę.
Jie mano, kad visas pasaulis susimokė prieš juos.
Pagalvok, kaip tu elgiesi su kitais? Ar nesi agresyvus/-i? Gal nepagrįstai
nerimauji, kad visi prieš tave?
5. Seksualumas
Tai gali būti pernelyg išreikštas seksualumas arba pernelyg slopinamas. Kai mes elgiamės seksualiai agresyviai – mes neatsižvelgiame į kito žmogaus jausmus, esame godūs intymumo, o kai slopiname savo seksualumą – mes užsitveriame nuo
intymumo ir užsidarę patiriame didelį nerimą.
Pagalvok, ar atsakai į mylimo žmogaus seksualumą tinkamai? Ar nesi
perdėtai agresyvus/-i? Ar nesi frigidiškas/-a (seksualiai šaltas/-a)?
Nerimas ir neurozė skiriasi tik savo kiekybe, t.y. dydžiu. Mažesnį ar didesnį nerimą yra natūralu patirti, tačiau kai nerimas, vidinė kančia, kankina nuolat ir tampa tiesiog gyvenimo kančia – tada reikia nagrinėti, kodėl taip yra.
Ne visiems būtina psichologų ir kitų specialistų pagalba. Geresnis savęs
pažinimas priartina mus prie problemų sprendimo.
Sėkmės, meilės ir kantrybės.
Visada Jūsų ir su Jumis
Rasa Kuodytė – Kazielienė
Rašykite ir klauskite psichologės el. paštu psichologija@delfi.lt.
Atsakymai pasirodys DELFI gatvės rubrikoje „Psichologas pataria”.
