Kartais mums tenka daryti tokius dalykus, kurių nenorime. Keltis anksti ryte ir eiti į mokyklą ar universitetą, darbą. Reikia mokytis, dirbti. Reikia visur spėti. Reikia siekti geriausių rezultatų. Reikia atsisakyti žalingų įpročių. Tų „reikia“ labai daug ir jie vis kitokie. Ir visgi juk „reikia“..
Kartais net negera nuo to reikėjimo… tampa pikta ir liūdna, jog gyvenimas tampa nesibaigiančiais reikalais. Tačiau visi – niekur negalime pabėgti. Vienintelis dalykas, ką galime pakeisti, tai savo pažiūrį. Galime kasryt daryti nemielus dalykus su šypsena.
Kaip to išmokti? Teks ugdyti valią.
Kasdieniame gyvenime valios stygius dažniausiai laikomas mūsų nesėkmių priežastimi. Kaip stiprinti savo valią? Tai nėra lengva: visada daugiau susiduriame su „reikia“ negu su „noriu“. Ugdant valią galima keisti požiūrį ir „reikia“ paversti „noriu“. Kaip tai padaryti?
Valia yra nusiteikimas veikti aktyviai, rinktis veikimo kryptis, įveikti kliūtis, siekti tikslo. Valia mums padeda ir skatina veikti, taip pat ji padeda pasirinkti geriausius veiklos variantus.
Valingą žmogų mes įsivaizduojame kaip itin stiprų. Valia padeda susivaldyti nuo emocijų protrūkių: pykčio, pagiežos, nevilties, pavydo.
Štai keli patarimai, kaip ugdyti valią:
1. Nusistatyk tikslus. Reikia tiksliai atsakyti sau, ko tu nori ir kaip tai pasiekti. Jeigu tu nori, ateityje būti geras specialistas – tai turi siekti specialybės žinių, nes kitaip tas noras bus sunkiai įgyvendinamas.
Žmonės, kurie neturi tikslų dažnai blaškosi tarp skirtingų veiklų ir išeikvoja daug fizinės ir psichinės energijos. Tokie asmenys dar vadinami „vėjo botagėliais“.
Konkretūs tikslai lengviau leidžia nuspręsti, kas dabar reikalinga, o kas ne. Jeigu jaučiama prasmė – tuomet sumažėja vidinė įtampa. Mūsų nebepiktina žodis „reikia“, nes tas „reikia“ labai svarbus mūsų norų išsipildymui.
2. Ugdyk savarankiškumą. Svarbu sukurti savo, o ne kažkieno primestus tikslus. Nors dažnai tėvai ar kiti artimieji žmonės mums bando įteigti, jų nuomone, svarbius tikslus, tačiau tikrasis savarankiškumas – tai veikimas savaip. Žinoma, svarbus ir kitų asmenų patarimų apsvarstymas.
3. Iniciatyvumas. Tai savybė, kai tu savarankiškai imiesi veiklos, ieškai naujų idėjų.
Iniciatyvūs žmonės ne tik veikia patys, kitų neskatinami, bet ir skatina kitus. Kai iniciatyvos trūksta, tuomet tavo veiklumas ir aktyvumas priklauso nuo kitų žmonių.
Nenori mokytis, todėl tėvai nuolat turi skatinti tavo iniciatyvumą (pažada naują dviratį) arba bausti (nustatyti „namų areštą“, sumažti kišenpinigius).
Taigi, gali visą gyvenimą bumbėti, kad kažko nenori, kad kažkas nepatinka, tačiau visgi be savo paties iniciatyvos nepasieksi to, ko nori. Iniciatyvumas itin pozityviai veikia mūsų nusiteikimą ir suteikia jėgų daryti tai, ką „reikia“.
4. Ryžtingumas. Tau svarbu laiku apsispręsti. Kartais žmonės abejoja ir bijo ryžtis sprendimams, o tai palaiko vidinę sumaištį.
Sprendimo priėmimas yra rizika, iššūkis, bet be jo nejudama pirmyn. Sunku apsispręsti, kaip praleisti savaitgalį? Ar su draugais? Ar perskaityti knygą, kurią būtina perskaityti? Jeigu tu turi tikslą pasiekti gerų rezultatų moksle – tai ryžtingai perskaitysi knygą ir nesigailėsi, kad nesusitikai su draugais.
Jeigu tavo draugai – tau svarbiausia, tu pasirinksi laiką su jais ir taip pat džiaugsiesi, kad neskaitei tos nuobodžios knygos.
Tačiau jeigu tau svarbu ir draugai, ir mokslai – bus sunku apsispręsti ir gali nutikti taip, kad nei to, nei to nepasirinksi.
Ryžtingai apspręsti nėra lengva, tačiau nuolatinis atidėliojimas ir palikimas visko rytdienai sukelia nerimą, įtampą, apatiją, nusivylimą tiek savimi, tiek kitais.
5. Drąsa. Tikra drąsa – tai nėra rizika pavojaus akivaizdoje, pvz., muštynėse dalyvauji vienas prieš penkis.
Tikra drąsa padeda įveikti baimę ir ištižimą įvairiose situacijose. Apsisprendę mes drąsiai darome tai, kas mums atrodo teisingiausia.
6. Atkaklumas ir energija. Atkaklumas – nėra užsispyrimas, kai mes neklausome kitų patarimų. Atkaklumas ir energija labai svarbūs, siekiant savo tikslų.
Jeigu pavargstame, jaučiame nuovargį, tuomet mūsų veikla yra sunkiai atliekama. Atkakliai siekti savo tikslų reiškia nenuolaidžiauti savo norams ir nepamesti „kelio dėl takelio“.
Jeigu tu nori išmokti puikiai kalbėti angliškai, tu atkakliai, nuolat turi gilinti anglų kalbos žinias. Viskam reikia įdėti pastangų – niekas iš niekur neatsiranda.
7. Savitvarda ir organizuotumas. Mes galime slopinti savo emocijas, skausmus, taip pat galime valdyti savo alkį ir nuovargį. Savitvarda neleidžia pasiduoti pirmai ištikusiai nesėkmei.
Jeigu tau nepavyko pirmasis pasimatymas, tu suvaldai savo nusivylimą ir nemanai, kad esi absoliutus/-i nevykėlis/-ė. Supranti savo nepasisekimą, nepriėmi to kaip pasaulio pabaigos, toliau planuoji naujus pasimatymus.
Taigi, savitvarda ir organizuotumas padeda neįkristi į liūdesio, savigailos liūną. Ryžtingai organizuojamos kitos veiklos (pasimatymai ir kita).
Taip pat dėl nuovargio, jeigu žinai, kad tau būtina užbaigti kažkokį darbą – tu sukaupi savo jėgas ir užbaigi jį.
Valia ugdoma. Svarbus gyvenimo režimas. Gal ir juokinga, tačiau valią ugdo ir paprasčiausias dienos režimas – vienodu laiku keltis, valgyti, eiti ilsėtis ir kt. Svarbus ir sportas bei kiti užsiėmimai, kuriems reikia valios. Tai nėra sudėtinga.
Jau šiandien nusistatyk nors vieną tikslą ir jo siek. Nieko nėra blogiau, kaip viską palikti rytdienai, paskutinei minutei, tuomet susikuriame daug streso ir rezultatai būna blogi.
Linkiu sėkmingai ugdyti valią. Aišku, mums norisi ir malonumų, mūsų norų išsipildymo, tačiau reikia suprasti, kad be „reikia“ nebus ir norų išsipildymo džiaugsmo. Paversk savo „reikia“ į „noriu“.
Sėkmės, meilės ir kantrybės.
Visada Jūsų ir su Jumis
Rasa Kuodytė – Kazielienė
Rašykite ir klauskite psichologės el. paštu psichologija@delfi.lt.
Atsakymai pasirodys DELFI gatvės rubrikoje „Psichologas pataria”.
