„Prisimenu, kad tai atsitiko spalio mėnesį, kai iširo mano buvusi grupė, ir aš nusprendžiau kurti su Michailu, kuris turėjo grįžti iš Airijos, naują projektą. Mes jau seniai turėjome projekto idėją bei koncepciją – norėjome kurti visą muziką dviese, o koncertuoti su „gyva grupe“.
Turėjome tik dvi problemas – rasti žmonių, kurie norėtų groti mūsų sąlygomis, bei sugalvoti pavadinimą. Belaukdamas Michailo aš pradėjau ieškoti muzikantų – pirmą radau bosistą. Po pirmos repeticijos su juo supratau, kad tai yra tas muzikantas, kurio man taip ilgai trūko.
Mes kalbėjome apie meną, kinematografiją ir tada jis papasakojo, kad neseniai žiūrėjo A.Sokurovo filmą „Užtemimo Dienos“, tad ir man patarė jį pažiūrėti. Tiesą sakant, buvau skeptiškai nusiteikęs, tačiau po pirmų dešimties minučių negalėjau atitraukti akių nuo ekrano.
Tas filmas buvo be jokio siužeto. Jo stilius sieja fantastinius motyvus bei dokumentiškai nufilmuotus psichiatrinės vaizdus. Filmas puikiai atitiko mano pasaulėžiūrą tuo metu.
Labai patiko pavadinimas. Išanalizavęs mūsų sukurta muziką supratau, kad tai idealus pavadinimas mūsų naujajam projektui.
Dabar, kai mūsų klausia apie pavadinimą, mes juokaujam, kad aš esu „tamsa ir užtemimas“, o Michailas – „dienos šviesa,“ – apie grupės atsiradimo istoriją pasakojo grupės „Days of Eclipse“ narys Aleksas.
Grupės ideologija – individualumas
Michailas : mes esame labai skirtingi. Kiekvienas iš mūsų turi savo nuostatas ir savo požiūrį į gyvenimą. Pavyzdžiui, dauguma grupės narių mėgsta bendrauti tarpusavyje, o Aleksas – ne. Jis apskritai nelabai mėgsta bendrauti su žmonėmis. Jam labiau patinka būti vienam. Aleksas visada pesimistiškai nusiteikęs, o štai mūsų naujas gitaristas Stan‘as yra Alekso priešingybė. Kiekvienas iš mūsų – individualybė.
Muzikoje demokratijos nėra
„Jeigu ieškotume ko nors bendro tarp mūsų – tai būtų mūsų požiūris į muziką. Tačiau ir čia esame unikalūs: dauguma grupių kuria muziką kartu. Jie demokratiškai tardamiesi bando ieškoti kompromisų, tačiau mes to negalime.
Aleksas netiki, kad gali būti demokratija grupėje. Jis teigia, kad tikras menas gimsta vieno žmogaus galvoje ir tik retkarčiais du ar trys žmonės gali galvoti ir jausti panašiai.
Taip atsitiko, kad mes suprantame vienas kitą ir kuriame muziką dviese, tačiau ne visa grupė kartu.
Iš pat pradžių taip susitarėme, kad studijoje daugumą partijų įrašinėsime dviese, o scenoje grosime kaip „gyva grupe“ – visi kartu. Buvo labai sunku rasti muzikantus, kurie galėtų suprasti bei mokėtų interpretuoti mūsų muziką, nes daugelis nori kurti patys.
Tačiau gerai, kad visgi yra žmonių, kuriems muzikos kokybė ir idėja yra svarbesnės už jų ambicijas,“ – karštligiškai tęsia Michailas.
Vienija šiuolaikinės muzikos beprasmybė ir neskoningumas
Diana: manau mus visus sieja noras tobulėti, palikti kažką po savęs, galbūt savo parašą – dalelę savęs po to, kai jau mūsų nebebus.
Manau, kad mus vienija menas, nes jame mes matome dvasingumą bei tobulėjimo galimybę. Per jį, kaip per prizmę, mes bandome žiūrėti į pasaulį.
Getė sakė, kad meno didybę galima išgirsti tik muzikoje. Su šio teiginiu mes visiškai sutinkame. Apskritai, manau, jog mus vienija mūsų projektas. Nuostabu, kad tokios skirtingos asmenybės galėjo rasti bendrą kalbą.
Michailas: …ir, be abejo, nepasitenkinimas šiuolaikinės muzikos kokybe, jos beprasmybe ir beskonybe, bei dabartinė situacija Lietuvos scenoje.“
Trumpa ideologija
Aleksas: mes kuriame dainas apie savo jausmus ir išgyvenimus. Niekada nebandėme liesti socialinių temų ar kurti „dainų – lozungų“. Šiuo metu Lietuvoje labai populiarios dainos, tokio pobūdžio kaip – „Mes nugalėsim, Mes kartu…“ ir panašiai.
Mūsų nedomina tokios temos – dar viena sistema, dar vieni rėmai… Jų ir taip per daug, kaip ir visuomenėje, taip ir muzikoje.
Šiais laikais dauguma grupių bando „atstovauti“ kažkokiam muzikos stiliui. Mūsų dažnai klausia, kokį stilių mes grojame. Atsakymas paprastas – mes grojame muziką „be rėmų“, mėgstame eksperimentuoti su įvairiais muzikos stiliais, bandome rasti savo, originalų skambėsį. Vienintelė konstanta – muzikos koncepciją sukuriame patys, jos ir laikomės.
Mano nuomone, žmonija po truputį praranda grožio jausmą, dvasingumą. Mes gyvename toje epochoje, kai materialinės vertybės užima pirmą vietą – drįstu teigti, kad tai – tam tikros užtemimo dienos, kai žmogus praranda savo individualumą.
Žmogus šiais laikais turi mobilųjį telefoną, internetą, mašiną, po truputį taip tampa paprastu vartotoju…
Mūsų įsitikinimu, žmonija turi egzistuot tam, kad kurtų meno šedevrus. Tai pats nesavanaudiškiausias dalykas, kurį gali sukurti žmogus.“
Žodžiai
Michailas: žodžius rašo Aleksas, nes jam tai be galo svarbu. Diana bando rasti „auksinį viduriuką“ tarp muzikos ir lyrikos. Ji savaip interpretuoja Alekso žodžius, kurie gimsta jo galvoje po savianalizės.
Aleksas kuria lyriką, užsidaręs savo kambaryje ir beveik niekada netaiso žodžių, palikdamas pirminį variantą, sukurtą įkvėpimo momentu.
Taip jis tvirtina esąs sąžiningas sau ir klausytojams. Kaip jau buvo minėta, Diana savotiškai jaučia ir perduoda žodžių prasmę, teikdama jiems moteriško jausmingumo ir jautrumo.“
Įkvėpimo šaltinis
Aleksas: manau, kad mūsų kūrybai turi įtakos daug vidinių ir išorinių faktorių. Mes gyvename sociume, sistemoje ir pan. Kaip ten bebūtų, didelį vaidmenį mūsų kūrybai ir mums turi artimi žmonės: mūsų draugai bei pažįstami, taip pat TV, knygos ir begalė kitų dalykų.
Mūsų klavišininkas Edgaras mėgsta džiazą, Antonas dirba dizaineriu. Tad būna, kad mane „veikia“ jo piešiniai, ar jaunos fotografės A. Ozerovos, kuri padėjo mums kurti debiutinio albumo artwork‘ą, darbai.
Kiek žinau, Michailo kūrybai didelės reikšmės turi knygos. Jis skaito daug fantastikos ir misticizmo. Aš esu didelis kinomanas.
Kalbant apie muziką, mes visi klausomės skirtingos. Mano play‘erije, pavyzdžiu, šiuo metu nebeliko vietos niekam išskyrus prancūzų kompozitorių C.De Bussy.
Per sunkūs Lietuvos scenai
Antonas: dėl „Soundwave 2008“ – nesijaudiname. Mes iš pat pradžių žinojome, kad neturime šansų laimėti, nes esame „neformalai.“
Mes per „sunkūs“ Lietuvos komerciniai scenai ne todėl, kad skiriamės nuo kitų savo skambesiu, bet todėl, kad turime savo koncepciją. Niekados neieškosime kompromisų, jeigu esame įsitikinę savo pozicija.
Mumis nekas nemanipuliuos, mes nekursime tokios muzikos, kuri atneš pinigus, bet prieštaraus mūsų principams. Norime būti sąžiningi sau ir publikai – turime savo viziją.
„Soundwave“ ir MTV nerizikavo – išrinko grupę, kuri groja šiuolaikinę ir madingą muziką, kurią galima parduoti Lietuvos rinkoje. Mes dalyvavome konkurse dėl galimybės tarti savo žodį Lietuvos scenoje, kad mus pamatytų ir gal atsirastų žmonių, kuriems mūsų muzika būtų artima.
MTV davė mums galimybę pasirodyt televizijoje, už ką ir esame dėkingi.
Fanai dažnai nesupranta
Aleksas: pastaruoju metu mes susiduriame su problema, kad daug mūsų klausytojų ne taip suprato albumo „Frail | Noir“ koncepciją ir bando analizuoti dainas, atskirdami vieną nuo kitos. Tai didžiulė klaida.
Albumas yra konceptualus – visas dainas sieja viena mintis – mylimo žmogaus netektis. Ši idėja atsiskleidžia tik tada, kai klausai albumą nuo pradžių iki galo. Dainos „pereina“ iš vienos į kitą.
Iš pradžių, aš nenorėjau atskirti dainų, o įrašyti vientisą ilgą kūrinį. Dabar suprantu, kad tai buvo gera idėja. Analizuoti ir kritikuoti reikia visą albumą, o ne vieną ar kitą dainą.
Kiekviena mūsų daina turi savo istoriją: „Until We Die“ – mūsų pirmas darbas kartu su Michailu. Tai yra pati seniausia daina, jai jau beveik treji metai.
Pirma versija buvo įrašyta prieš dvejus metus. Įraše skamba mano vokalas, kuriuo aš buvau labai nepatenkintas. Daina susideda iš dviejų dalių bei tiltelio tarp jų.
Kai mes pradėjome darbą studijoje su „Days of Eclipse“, nusprendėme palikti pirmą dalį ir perrašėme tik Dianos vokalą, antroje dalyje mes pakeitėme beveik viską – nuo gitaros skambesio ir žodžių iki aranžuotes. Taip pat tai vienintelė daina, kurios žodžius aš taisiau.
Diana: aš geriausiai prisimenu dainą „Adrift“. Man paskambino Aleksas ir pasiūlė būti vokaliste jo sukurtame projekte. Tą dieną mes susitikome ir susipažinome – jis man parode „Adrift‘ą“.
Aš sutikau pabandyti, o jau kitą dieną važiavome į studiją įrašyti vokalinių partijų. Tuo metu dar net nebuvau išmokusi žodžių, be to jaučiausi šiek tiek nejaukiai, nes tai buvo mano pirmasis kartas studijoje. Nors viskas vyko gan spontaniškai, tačiau abu likome patenkinti rezultatu.
„Delirium” irgi turi savotišką atsiradimo istoriją. Man iš pat pradžių patiko ši daina: ji buvo man labai artima, jausminga. Tik po kurio laiko, jau įrašius tą dainą, sužinojau, kad ji buvo parašyta Michailo, kai jie su Aleksu susipyko ir net susimušė.
Michailas pavadino šią dainą „Žvaigždžių lyga“ ir adresavo ją Aleksui. Aleksas ištrynė visas sintezatorių partijas ir sukūrė savąsias. Pakeitė net pavadinimą, taip keršydamas Michailui. Gerai, kad draugystė visgi nugalėjo, o „Delirium‘as“ tapo vieną iš tų dainų, kurias klausytojai prašo pakartoti.“
Ateities planai
Michailas: šio metu filmuojame klipą dainai iš mūsų debiutinio albumo „Until We Die“ ir ruošiamės leisti LP (long play) albumą, kuri išleisti norime po Naujųjų metų.
Iki tol norėtume surengti akustinį koncertą – tai padėtų mūsų klausytojams pažvelgti į mus iš kitos pusės. Manau, kad mes netgi nerepetuosime prieš koncertą – tai bus improvizacija.
Yra daugybė idėjų ir projektų, kurie mums įdomūs, bet kol kas mes norime organizuoti turą po Lietuvą bei po kaimynines šalis.
