Valgydama maistą, noriu vemti, skauda galvą.
ATSAKYMAS: reikia labai sunerimti ir paskubėti nuvykti pas gydytoją terapeutą. Didžiausią susirūpinimą man sukėlė pačios svoris. Moksliškai jis vadinamas „kūno masės indeksu”.
Jį gali
apsiskaičiuoti pati, arba atsidaryti bet kokią KMI skaičiuoklę internete. Jeigu padalintum savo svorį (kg)iš ūgio (metrais) kvadratu, tai pamatytum, kad tu – per liesa.
Normalus KMI turi būti ne mažesnis kaip 18,5. Jeigu jau dabar jauti pykinimą ir silpnumą, jeigu vemi pavalgiusi, tau skauda galvą, tai gali būti rimtos ligos priežastis.
Žmogui gali kristi svoris dėl pačių įvairiausių sutrikimų arba ligų. Negalima iš karto pasakyti, kas tau atsitiko, bet kad reikalas rimtas – nėra abejonių. Tau tiesiog būtina imtis veiksmų, kol dar nenusilpai.
Čia padėtį įvertinti gali tik gydytojas, kuris kvalifikuotai įvertins tavo fizinę būseną ir jeigu reikės patars, ką toliau daryti. Negalima dar labiau suliesėti, nes gali sutrikti daugelio organų veikla, gali išnykti mėnesinės, atsirasti stiprus nuovargio jausmas ir kitos komplikacijos.
Aš negaliu pasakyti, kokių būtent tu turi psichologinių sutrikimų, nes tikrai nedaug paminėjai, kaip jautiesi. Bet jeigu tave kankina tokia mintis, tai, ko gero, reikia įtarti, kad tu turi ir psichologinių problemų.
Iš požymių, kuriuos čia parašei, gali būti, kad sergi nervine anoreksija. Tai – labai klastinga liga, kai merginai ar paauglei pradeda atrodyti, kad ji sveria per daug, nors jos svoris yra normalus.
Įsitikinimas apie savo tariamą storumą gali taip sustiprėti, kad mergaitė ima nebevalgyti, vengti pietų, vakarienės, skaičiuoja kalorijas, išmeta maistą arba slepia maistą kambaryje, įrodinėdama šeimos nariams, kad viską suvalgė, nebesugeba savęs priversti maitintis ir labai rimtai fiziškai ir psichiškai išsenka.
Tarp merginos ir jos artimųjų pradeda vykti savotiškas karas ne tik dėl maitinimosi, bet ir dėl to, kas teisus, o kas neteisus. Nors susirgus nervine anoreksija nepastebimi ryškūs psichikos pasikeitimai, nesigydant jie gali palaipsniui išryškėti.
Blogiausia, kad toks liguistas liguistai badaujančios įsitikinimas yra labai atkaklus ir nepasiduoda įtikinėjimams, kad ilgalaikis ir sekinantis badavimas yra pavojingas ne tik grožiui, sveikatai, bet ir gyvybei.
Yra ir kitokių su valgymu susijusių sutrikimų, kaip antai nervinė bulimija ir pastovus persivalgymas, bet apie juos čia jau nekalbėsime, nes manau, kad jau pakankamai prigąsdinome skaitytojus ir tave pačią.
Vilniuje ir Kaune jau yra Valgymo sutrikimų gydymo centrai, kuriuose galima gauti kvalifikuotos pagalbos. Jeigu tavo draugai ir draugės taip pat pastebi, kad tu pradėjai badauti ir pati nejauti, kad per daug sublogai, būtinai turi ryžtingai pasikalbėti su namiškiais ir nuvykti pas gydytoją.
Labai gerai, kad pati atkreipei dėmesį į savo vėmimą pavalgius ir savo savijautą. Tikimės, kad viską sugebėsi išsiaiškinti su gydytojais ir imsiesi priemonių, kad galėtum gerai jaustis ir atgauti jėgas bei svorį.
Rašykite ir klauskite psichologės el. paštu psichologija@delfi.lt.
Atsakymai pasirodys DELFI gatvės rubrikoje „Psichologas pataria”.
