Anksčiau išspausdintame straipsnyje kalbėjome apie draugus, kurie kartais nė nenorėdami slopina mūsų idėjas, varžo laisvę, žemina ar niekina. Keista, tačiau tokius žmones mes vis dar laikome draugais ir stengiamės jų neprarasti. Kodėl? Nes jie mums brangūs. Kartais tai vadinama aukos priklausomybe, tačiau tai jau kita tema.
Nes jie mums brangūs. Kartais tai vadinama aukos priklausomybe, tačiau tai jau kita tema.
Šiandien pakalbėsime apie asmenybės tipus. Žmonės yra skirtingi, tačiau psichologai stengiasi juos grupuoti ir taip numatyti elgesį.
Koks tavo asmenybės tipas. Kokios tavo gerosios ir blogosios savybės? Susipažinęs su asmenybės tipais, galbūt juos priskirsi savo draugams ir suprasi, kodėl jie elgiasi vienaip arba kitaip.
„Mąstytojas“ – tai dažniausiai savimi patenkintas žmogus, nuolatos galvojantis tik apie save. Kadangi jis nėra savikritiškas, tai savo sugalvotus net paprasčiausius dalykus iškelia tarsi nepakartojamus ir unikalius atradimus.
Jis labai įtarus ir jo įtarinėjimus paneigti be galo sunku. Tokie žmonės nelinkę užmegzti naujų pažinčių. Net bendraudami su artimais draugais jie nuolat įtarinėja, kad šie gali juos išduoti.
Kartais tokie įtarimai gali tapti tiesiog paranoja, kuri itin vargina šalia esančius žmones. Juk neįmanoma turėti kantrybės nuolat įrodyti, kad neapvilsime.
Šis psichologinis tipas priskiriamas prie sunkaus būdo žmonių.Tačiau tikriausiai kiekvienas turi bent dalį „mąstytojo“ bruožų…
Kaip elgtis „mąstytojo“ draugui? Būtina visuomet būti atviram, tačiau nepamiršti savo nuomonės, kad ir kaip ji nepatiktų „mąstytojui“. Nenuolaidžiauk jam ir netapk jo šešėliu.
„Uždarasis“ – tai žmonės, kurie nelinkę bendrauti. Jie mieliau ką nors veikia vieni: skaito knygas, kolekcionuoja, žiūri televizorių, žaidžia kompiuteriu ir t.t. Tuomet „uždarasis“ būna gerai nusiteikęs ir jaučiasi toks, kaip visi. O būdamas tarp žmonių jaučiasi nejaukiai, nes mano, kad šie jo nesupranta.
Ilgainiui toks žmogus gali netekti visų draugų, visiškai užsisklęsti savyje, vengti bendrauti net su artimaisiais.
Kaip elgtis „uždarojo“ draugui? Pirmiausia, turi suprasti, kad tai uždaras žmogus. Sukurk jam saugią aplinką. Niekada neprievartauk, kad jis kalbėtų. Domėkis juo, klausinėk jo. Užduok tokius klausimus, į kuriuos nepakaktų atsakymų „Taip“ ar „Ne“ (pvz. „Kaip sekėsi mokykloje?“ Atsako: „Blogai“. Klausimas: „Kaip tas blogai atrodo? Gal norėtumei apie tai pasikalbėti?“ Jei jis nekalba – taškas dialogui, nes jei toliau lįsi su klausimais – tapsi įkyrus, „uždarasis“ pasijus tarsi puolamas). Visgi manau, kad palengva jis peržengs save ir išmoks nuoširdžiai bendrauti.
„Nestabilusis“ – šio tipo žmonės linkę plaukti pasroviui, kad ir kur juos neštų srovė. Blogiausia, kad tai labai nepastovūs žmonės: šiandien jie žavisi vienais dalykais, o rytoj gali susidomėti jau visiškai kitais.
Jie nuolat puola nuo vieno kraštutinumo prie kito. Deja, dažniausiai lieka nieko nepešę. Kaip egtis su „nestabiliuoju“ žmogumi? Nepasiduoti jo „karštinei“.
Svarbu pasistengti sulaikyti jį nuo skubotų sprendimų. Pasiūlyti pirma pamąstyti ir susirašyti visus pliusus ir minusus. Stabdyti jo aktyvumą. Juk nepakeičiamų žmonių nėra, visų pinigų neuždirbsi bei visur nespėsi.
„Nenuspėjamasis“ – jo nuotaikos keičiasi be paliovos. Tai jis džiaugiasi, tai paniursta ir gali sugadinti nuotaiką aplinkiniams. Blogiausia, kad šios emocijos yra absoliučiai neadekvačios ir aplinkiniams sunkiai suprantamos.
Artimiesiems, draugams ir kolegoms sunku pasitikėti šio charakterio žmogumi. Todėl jam blogiau nei kitiems klostosi asmeninis gyvenimas, sunku pasiekti gerų rezultatų moksle ar darbe.
Kaip elgtis su „nenuspėjamuoju“? Stengitės stabdyti jo emocijų antplūdžius. Pasiūlykite nusiraminti, įkvėpti oro, paskaičiuoti mintimis. Šis psichologinis tipas nelengvas – šiuos žmones kartais reikia tiesiog toleruoti, nes, kaip suprantate, sunku valdyti nestabilias emocijas.
Tokiam žmogui gali padėti psichologai ir kiti specialistai ar meditacija, joga, tai ugdo vidinę harmoniją, ramybę.
„Svyruojantysis“ – šiems žmonėms būdingi reguliarūs nuotaikų svyravimai. Priešingai nei „nenuspėjamieji“ jų nuotaikos kinta periodiškai, pvz. savaitę ar dvi žmogus gali būti abejingas bet kokiai veiklai, o po to staiga pasineria į nesibaigiančių darbų maratoną. Iš neveiklumo pereinama prie perdėto uolumo ir reiklumo visam pasauliui.
Kaip elgtis su šiuo žmogumi? Panašiai kaip su „nenuspėjamuoju“. Tačiau kai svyravimai turi dėsningumą, lengviau suprasti draugo nuotaiką ir neveiklumo metu net nelįsti su darbų pasiūlymais.
Kartais žmogaus neveiklumo periodas ilgokas – viena ar kelios savaitės. Tuomet apie nuotaikas reikėtų pasikalbėti su specialistais. Juk ne visi žmonės supras ir pateisins mūsų neveiklumą. Ypač darbe ar mokykloje.
Taigi, stenkimės toleruoti žmones, kurie yra šiek tiek kitokie nei mes, net jei jų kitoniškumas mus erzina. Nesmerkime jų ir nepalikime vienumoje. Bandykime prisitaikyti prie aplinkinių ir tikėkimės, kad kiti taip pat prisitaikys prie mūsų.
Linkiu sėkmės, meilės ir kantrybės.
Visada Jūsų ir su Jumis
Rasa Kuodytė – Kazielienė
Rašykite ir klauskite psichologės el. paštu psichologija@delfi.lt.
Atsakymai pasirodys DELFI Gatvės rubrikoje „Psichologas pataria”.
