Alberto Macho – tai naujas visiems gerai žinomo muzikanto ir prodiuserio Kipišo sceninis slapyvardis. Pseudonimo pasikeitimas yra logiškas įvykis, iš esmės keičiantis jo muzikinės karjeros kryptį. Tie, kurie girdėjo Alberto Macho dainą „Optimistas“, galėjo įvertinti jos pavasarišką nuotaiką.
„Esu ne tik nepataisomas optimistas, bet ir tikras romantikas ir meniškos sielos žmogus. Todėl nieko ypatingo, kad aš būtent pavasarį, tarsi mūzos apsėstas, trykštantis įkvėpimu, kuriu… ir kuriu būtent teigiamos energijos muziką, toks jau aš esu“, – sako atlikėjas.
– Alberto Macho pseudonimo atsiradimo istorija jau visiems gerai žinoma, apie jūsų pomėgį Lotynų Amerikai irgi nemažai rašyta. O kaip vertinate tos šalies ašaringuosius serialus? Na žinoma, juose pagrindinį vaidmenį atlieka koks nors žavus macho, bet jei atmestume tą faktorių…
– Nemėgstu serialų, gal dėl to, kad aktoriai ten „pervaidina“, gal dėl to, kad jie man asocijuojasi su laikais, kai tauta buvo priversta žiūrėti serialus – nieko kito nerodė.
Man ir dabar keista: daugelis Lietuvos televizijų ramia galva geriausiu laiku retransliuoja kokį rusišką serialą, nes taip pigiau, arba kokį labai seną serialą. Tada iš karto išjungiu televizorių, geriau paklausau muzikos.
– Tvirtinate esantis optimistas. Iš prigimties ar toks požiūris įgyjamas kartu su gyvenimo patirtimi?
– Anksčiau mano požiūris į viską buvo per daug rimtas, bet vėliau supratau, kad gyvenimas – tai savotiškas žaidimas: arba suvalgai tu, arba suvalgo tave. Optimizmas – tai vaistas nuo depresijos (juokiasi).
– O kaip optimistas vertina pesimistiškus dalykus? Tarkime, rudens purvą, per audrą nutrūkusį elektros tiekimą, vidury gatvės nulėkusį bato kulną, nelaiku užklupusią slogą ar gripą?
– Man atrodo, kad tikram optimistui jokia bėda nesugadins nuotaikos. Išjungė elektrą? Atsirado proga išeiti į lauką! Sloga, gripas? Nereikės eiti į darbą (juokiasi).
– Meilė irgi priskiriama optimistiškų jausmų kategorijai. O kas, kaip dainuojama populiarioje Žilvino Žvagulio dainoje, „per velns ta meilė yr“ ir ar apskritai ji yra tokia, kokia yra, o ne vien neuronų reakcija į dirgiklį?
– Meilė tai labai keistas, geras, nepaaiškinamas, nuostabus ir kai kuriems labai pavojingas jausmas. Skatinamas šio jausmo žmogus pats to nesuprasdamas gali pridaryti didelių nesąmonių.
Tačiau kad ir kaip būtų, meile – tai vienas gyvenimo variklių, ir kas ta meilė iš tikro yr, kartais pats nesuprantu. Svarbu laiku atskirti meilę nuo gripo…
– Tęsiant kalbą apie meilę – dalyvavote laidoje „Mergišiai“. Nejau iš tikrųjų dar yra tokių vyrukų, kurie nežino, iš kurios pusės prie merginos prieiti? Ar įmanoma ko nors toje subtilioje flirtavimo srityje pamokyti neišprususius stipriosios lyties atstovus, ar tai tik žaidimas?
– Pasirodo, kad yra, mačiau tokiu egzempliorių, jog pats nustebau. Patarti, aišku, yra ką, tačiau visą laiką šalia mokinio nebūsi, tad jei jis nesusimalė per pirmą pasimatymą, būtinai susimals per kitą. Žaidimo dalelė, aišku, irgi visada lieka.
– Kažkada sakėte, kad labai gerai niekada nedaryti to, ko nenori daryti, tada visas gyvenimas būna nuostabus. Nejau tai išties įmanoma? Nenori skalbti – neskalbi, nenori vykti į koncertą – nevyksti…
– Aišku, viskas labai paprasta, būtina išsiaiškinti priežastis, dėl kurių to ar ano dalyko daryti nesinori, juk tam ir esame protingi žmonės.
– Kas gyvenime suteikia jums absoliučią pilnatvę?
– Net nežinau… Aš esu laisvas žmogus, gal tai…
– O jei būtų galimybė reinkarnuotis, ar norėtumėte tapti tuo, kuo, sakėte, kadaise buvote – arbūzą triauškiančiu nuo nieko nepriklausomu katinu?
– Tikriausiai. Toks esu ir tokiu tikriausiai ir norėčiau būti kitame gyvenime, jei toks yra.
