KLAUSIMAS: sveiki, man 17 metų. Pastaruoju metu pastebėjau, kad vis dažniau supykstu dėl menkniekių. Į kiekvieną nesėkmę pradėjau žiūrėti labai rimtai, nenustoju galvoti apie atvejus, kai man nepasiseka, niekaip negaliu jų užmiršti.
Pradėjau pats sau nebepatikt. Kaip elgtis, kad kiekvieną nesėkmę greičiau pamirščiau. Ačiū…
ATSAKYMAS: pyktis nekyla savaime, nei iš šio nei iš to. Lygiai taip, kaip ir per didelis jautrumas ir reakcija į kitų pastabas ar komentarus neatsiranda iš niekur.
Jeigu jau pats pastebi, kad reaguoji neadekvačiai, reikia ieškoti to priežasčių. Kodėl pradėjai sau nebepatikti, kodėl save labai kritiškai vertinti? Nuo kada pasikeitei?
Reikėtų susimąstyti, kas pasikeitė tavo gyvenime: gal pakeitei mokyklą, gal tavo semestro rezultatai pasirodė žymiai prastesni, negu pernai, gal esi nuo kokių nors rūpesčių pervargęs, gal tave atstūmė tau svarbus žmogus, gal tave sukritikavo ar pažemino tas, iš ko tu tikrai to nesitikėjai, gal tavo šuo, su kuriuo užaugai, mirė, gal pametei vasarą nelengvai uždirbtus pinigus…
Tu turi prisipažinti sau, kad koks nors tau asmeniškai svarbus įvykis ar žinia tave išmušė iš vėžių. Bet kadangi esi vyras, tai negali sau to pripažinti, negali pabūti silpnas, todėl pasidarei labai įžeidus ar piktas.
Jeigu sugebėsi surasti atsakymą, tai geras pokalbis su artimu draugu, auklėtoja ar tėvu arba kitu tau artimu ir svarbiu žmogumi gali labai padėti.
Tu mini nesėkmes… Nesėkmių laikas pasitaiko visiems, nuo jų nė vienas nesame apsaugoti. Bet jos tikrai ne kiekvieną sužlugdo. Svarbiausia, kaip mes patys sau padedame ir kaip pasinaudojame kitų patarimais ar draugiška parama.
Rašykite ir klauskite psichologės el. paštu psichologija@delfi.lt.
Atsakymai pasirodys DELFI Gatvės rubrikoje „Psichologas pataria”.
