Artėjant šv. Valentino dienai, rašau apie meilę. Šis jausmas – bene populiariausias ir paslaptingiausias iš visų. Apie meilę sklando aibės gandų ir mitų, kuriuos mokslininkai stengiasi tai patvirtinti, tai paneigti. Kieno neaplankė meilė? Tas nepamirštamas jauduliukas, kai dreba ir rankos, ir kojos, o akys kuklinasi pažvelgti į simpatijos veidą.
Kai įsimyli pinasi mintys, į pasaulį imi žvelgti naiviai rožiniai, tampi geresnis, pakantesnis, o blogiausia – kartais net trumparegis…
Mitai apie meilę:
1. Meilė amžina. Visi juk puikiai žinome, kad net stipriausia ugnis nekurstoma gęsta. Taigi, meilė būtų amžina, tačiau tam reikia labai daug pastangų ir ne iš vieno, o abiejų įsimylėjėlių.
Reikia laikytis bendrų „žaidimo taisyklių“, suprasti vienam kitą, telkti dėmesį ne tik į meilės objektą, tačiau ir į save bei aplinkinius. Norint išlaikyti meilę, būtina kantrybė, didžiulis noras mokytis, mylėti skirtumus ir privalumus, drąsa, veiklumas, pasitikėjimas.
2. Meilė visagalė. Meilė negali nei daugiau nei mažiau nei du mylintys žmonės sugeba padaryti dėl jų meilės. Meilės galia priklauso mylinčiųjų pasiryžimo veikti dėl meilės. Dviejų mylimųjų pastangos sudaro galimybę įveikti sunkumus ir išsaugoti meilę, kuriai prieštarauja aplinkiniai. Meilė neturi galios, ją turi mylintys žmonės.
3. Meilė akla. Taip, iš pradžių būna susižavėjimas, įsimylėjimas, aptemsta protas, tačiau anksčiau ar vėliau mylintis žmogus praregi. Ima suvokti kito žmogaus trūkumus.
Nieko keisto, jeigu pamatome mylimo žmogaus savybes, kurių nemėgstame. Kiekvienas žmogus yra įvairus ir skirtingas. Kai kurios jūsų savybės taip pat erzina aplinkinius.
Meilė priklauso nuo to, kiek mes susitaikome su kito žmogaus trūkumais ir kiek labai kitas žmogus toleruoja mūsų skirtumus. Mes netobuli, tačiau mėgstame vertinti, lyginti mylimąjį/-ąją su buvusiais vaikinais/merginomis. Taip negalima elgtis su mylimu žmogumi, nes jis toks pat unikalus kaip ir jūs.
Jeigu būsime atviri ir nuoširdūs sau ir kitiems, skirtumai mus su mylimaisiais tik dar labiau suartins. Bet jeigu kiekvieną kartą įsimylėjus, meilė staiga dingsta, o dėl to kaltinamas kitas žmogus, kad jis buvo visai ne toks, kokį įsivaizdavome, tuomet reikia pažvelgti į save iš šalies ir atsakyti sau į klausimą: „Nuo ko aš bėgu?“, „Ko aš bijau?“, „Ar aš bijau užmegzti artimus emocinius santykius?“.
4. Nuoširdi meilė. Tai ne auka. Nuoširdi meilė skatina rūpinimąsi, pagarbą, atsakomybę ir pažinimą. Tokia meilė iš tiesų egzistuoja, ji nesavanaudiška ir nesiekia varžyti mylimo asmens. Tokia meilė nenukreipta į savo poreikių tenkinimą. Tai daugiau asmens gebėjime mylėti besąlygiškai ir siekti, kad mylimas žmogus augtų dvasiškai ir būtų laimingas.
Mūsų meilė labai priklauso nuo mūsų vertybių ir gebėjimo mylėti žmones. Meilė dažniausiai būna tokia, kokią mes ją įsivaizduojame. Tačiau juk galime mokytis mylėti kasdien ir stengtis, kad mūsų meilė būtų vienintelė.
Žemiau pateikiu pasaką apie Marytę. Nesu pasakos autorė, ši pasaka jau buvo platinama. Gali būti, kad Jūs ją puikiai žinote. Sąžiningai, nežiūrėdami į žemiau pateiktus atsakymus, perskaitykite šią pasaką ir atsakykite sau į pateikiamus klausimus.
Istorija nėra paprasta. Ją skaitant kyla daug emocijų, dažniausiai piktinamasi, todėl stenkitės likti objektyvūs ir geriau pažinsite save.
Prie didelės upės gyvena mergina vardu Marytė, ji karštai myli Jonuką, gyvenantį kitoje didelės ir sraunios upės pusėje. Potvynis ir audra sugriovė visus netoliese esančius tiltus, vandenyje liko tik viena valtis.
Marytė, be galo ilgėdamasi Jonuko, paprašo valties savininko Petro, perkelti ją į kitą pusę. Petras sutinka, tačiau tik tuo atveju, jei Marytė su juo pasimylės.
Nežinodama, kaip elgtis, ką daryti Marytė bėga pas mamą klausti patarimo, tačiau mama pasako, kad nenori kištis į jos reikalus, tegu sprendžia pati.
Pasimetusi Marytė sutinka, pasimyli su Petru, kuris po to perkelia ją per upę. Marytė bėga pas Jonuką, džiaugsmingai jį apkabina ir viską papasakoja, kas atsitiko. Tačiau Jonukas šiurkščiai atstumia Marytę ir palieka ją vieną.
Mergina, apimta begalinio sielvarto, verkdama eina didelio gūdaus miško taku, čia ji sutinka Roką, geriausią Jonuko draugą, ji ir jam papasakoja viską, kas nutiko. Įniršęs Rokas Marytės akivaizdoje smogia Jonukui ir išsiveda merginą su savimi.
Asmeniškai įvertinkite kiekvieną veikėją, pagal jo elgesį: kas elgėsi geriausiai, kas – blogiausiai, kas šiek tiek geriau, kas šioje istorijoje kalčiausias. Kokie poelgiai geri, o kokie blogi? Kokios vertybės paskatino šiuos apsisprendimus.
Gerai pagalvotike, nesiremkite stereotipais, o išreikškite savo nuomonę.
Pagal tai, kurį veikėją vertinate geriausiai, suprasite, koks yra jūsų meilės ir gyvenimo prioritetų pagrindas. Kiekvienas dalyvis turi simbolinę reikšmę: Marytė simbolizuoja meilę, Jonukas – šeimą, Petras – verslą bei pinigus, Mama – karjerą, Rokas – seksą.
Gal pasaka pasirodys primityvi, tačiau joje yra gili tarpusavio santykių esmė.
Linkiu daug meilės ir didelio pasiryžimo mokytis mylėti kitą žmogų.
Sėkmės, meilės ir kantrybės.
Visada Jūsų ir su Jumis
Rasa Kuodytė – Kazielienė
Rašykite ir klauskite psichologės el. paštu psichologija@delfi.lt.
Atsakymai pasirodys DELFI Gatvės rubrikoje „Psichologas pataria”.
