Ankstesniame straipsnyje trumpai pateikiau savęs vertinimo klaidas – pervertinimą ir nuvertinimą. Labai dėkoju visiems, kurie klausė, komentavo ir atsakydama Jums panagrinėsiu šią temą išsamiau. Šiame straipsnyje, remdamasi psichologu Abrahamu H. Maslow, pateiksiu kelis patarimus, kaip atskleisti save.
Kaip nebūti užguitu, pažemintu ir silpnu, o parodyti visas savo teigiamas savybes. Tai nėra lengva, tai – siekiamybė, todėl nenusiminkite, jeigu Jums dar reikia tobulinti save. Turbūt žinote, kad, vos priėjus patinkančiam žmogui, susigūžiate, nedrįstate pradėti kalbos, kuklinatės ir galiausiai visiškai „susimaunate“. Tai žino visi.
Jei norite atsiskleisti ir drąsiai bendrauti su žmonėmis, drąsiai siekti savo tikslų ir išsireikalauti to, ko esate verti, pirmyn. Tereikia save padaryti aktualiu kitiems. Kaip? Skaitykite.
Save atskleidžiantys ir kompleksų nusikratę žmonės, atrodo, realizuoja save ir daro tai, ką jie geriausiai sugeba daryti. Tai gali priminti Nietzsche‘s raginimą „Tapki, kuo esi!”. Abrahamas H. Maslow išskyrė septynias geriausiai save pristačiusias asmenybes pasaulyje. Tai Einšteinas, Eleonora Roosevelt, Jane Addams, Williamas Jamesas, Albertas Schweitzeris, Aldousas Huxley ir Spinoza.
Kodėl jie tokie žymūs, populiarūs ir sėkmingi? Jie turėjo kelias savybes, kurių gali pasimokyti ir tu.
Tikrovės suvokimas. Kas tai? Tai ypatingas sugebėjimas pastebėti melą, žmonių apsimetinėjimą, nesąžiningumą ir gebėjimas teisingai vertinti žmones.
Jie visai nebijo to, kas nežinoma, o viską trokšta sužinoti. Jie nejaučia baimės ir grėsmės dėl to, jog kažkas jiems nežinoma. Tuo jie labai skiriasi nuo kitų žmonių. Juos nežinomi dalykai vilioja labiau negu žinomi.
Savęs, kitų ir gamtos pripažinimas. Jie susitaiko su savimi tokiu, kokie yra: jiems nebūdinga gynyba, maskavimas, jie neapsimetinėja. Jie susitaiko su savo trūkumais, kuriuos priima tiesiog kaip neutralias asmenines savybes. Jie jaučia mažiau nerimo, nes priima ir pažįsta savo blogąsias ir gerąsias puses. Kritika jų nežlugdo.
Spontaniškumas, paprastumas, natūralumas. Jie nesiekia padaryti įspūdžio, vengia dirbtinumo, efektų. Jie skiriasi nuo bohemos atstovų ar maištautojų prieš valdžią, kurie kelia daug triukšmo dėl banalių dalykų ir kariauja prieš kokį nereikšmingą potvarkį, lyg šis būtų pasaulinės svarbos klausimas.
Save atskleidžiantis ir suvokiantis žmogus daro tai, ką jis laiko itin svarbiu arba lemiamu. Tačiau jie nėra agresyvūs, jie nekaltina visuomenės, jie kuria ir ieško kaip vaikai. Jiems būdingas spontaniškumas, jie žino savo troškimus, nuomones.
Pažindami save, jie supranta ir gerbia kitų asmenų buvimą, tačiau kūrybiškai kuria sau naują gyvenimo kelią.
Svarbiausia – išorinio pasaulio problemos. Tie žmonės nemato problemų, susijusių su jais. Dėl to paprastai savimi nedaug ir tesirūpina. Skirtingai nei susireikšminę paaugliai, jie nepervertina savęs.
Save aktualizuojantys žmonės paprastai gyvenime turi kokią nors misiją, užduotį, kurią privalo atlikti. Mokėjimas pakilti virš smulkmenų, turėti platesnį horizontą yra ypač svarbus.
Sugebėjimas išsaugoti ramybę, nesijaudinant dėl šios dienos smulkmenų, gerokai palengvina gyvenimą ne tik jiems patiems, bet ir visiems su jais susijusiems žmonėms. Todėl juos mėgsta.
Atsiskyrimas, privatumo poreikis. Jie pakelia vienatvę, nepatirdami liūdesio. Jie patys nagrinėja problemas, užuot pasitikėję kitų žmonių nuomonėmis bei vertinimais.
Toks santūrumas kartais pasireiškia griežtumu ir atitolimu nuo aplinkinių. Tačiau tai skatina susikaupimą. Jie patys priima sprendimus, tvarkosi savo gyvenimą. Būti savarankiškam reiškia būti stipriam, o ne silpnam.
Autonomija, nepriklausomybė, valia. Nepriklausydami nuo aplinkos, draugų, kitų stimulų, save aktualizuojantis žmogus išsaugo pusiausvyrą, išlieka ramus, susidurdamas su nesėkmėmis, gyvenimo smūgiais. Jiems nereikia įtikti kitiems, kad pelnytų kitų meilę ir pagarbą.
Naujas žvilgsnis į tikrovę. Save atskleidžiantys žmonės pasižymi nuostabia savybe kaskart iš naujo „šviežiu“ žvilgsniu ir naiviai įvertinti svarbiausius gyvenime dalykus, su baiminga pagarba, pasimėgavimu, nuostaba, net ekstaze, kad ir kokia būtų ta įgyta patirtis.
Gyvenimas labai pagerėtų, jei sugebėtume vertinti tai, ką turime gero, jeigu mokėtume neprarasti sėkmės pojūčio bei dėkingumo jausmo.
Tarpasmeniniai santykiai. Jie sugeba intensyviau jausti, labiau mylėti, tobuliau susitapatinti su draugais, atsisakyti savo egoizmo taip, kad kitiems tai atrodo neįmanoma.
Demokratinis charakteris. Jie gali elgtis ir elgiasi draugiškai su visais, kurių charakteris jiems patinka ir visai nesvarbu, kokios jie būtų socialinės grupės, išsimokslinimo, politinių įsitikinimų, rasės, spalvos. Kartais atrodo, kad jie šių skirtumų net nesuvokia, nors kitam žmogui jie tokie akivaizdūs ir svarbūs.
Kūrybingumas. Kiekvienas iš save aktualizuojančių žmonių pasižymėjo kokiu nors ypatingu kūrybingumu, originalumu ar išradingumu. Šie žmonės nesuvaržyti, neapriboti, trumpai sakant, jie mažiau pasiduoda kultūros spaudimui.
Save aktualizuojančių žmonių netobulumas. Jiems irgi nesvetimi kvaili, beprasmiški, ydingi įpročiai. Tobulų žmonių nėra. Jie natūraliai priima savo netobulumą ir jo neneigia.
Galima rašyti ir rašyti. Trumpai norėčiau pasiūlyti Jums visiems įvertinti save pagal šias išvardintas savybes. Kaip toli ar kaip arti esate prie savęs aktualizavimo?
Jeigu labai toli – tai reikia ieškoti viduje galių keistis. Jeigu manote, kad viską puikiai atitinkate, tada pasitikslinsiu ir paklausiu Jūsų: „Nejaugi tikrai?“.
Būkite savimi, būkite atlaidesni savo ydoms, palengva bandykite jas keisti ir mylėkite save tokius, kokie esate iš tikro, tada ir kiti mylės Jus. Kuo mažiau kaukių, netikrumo – tuo lengviau kvėpuoti ir džiaugtis savo vieninteliu ir nepakartojamu gyvenimu.
Linkiu sėkmės, meilės ir kantrybės.
Visada Jūsų ir su Jumis
Rasa Kuodytė – Kazielienė
Rašykite ir klauskite psichologės el. paštu psichologija@delfi.lt.
Atsakymai pasirodys DELFI Gatvės rubrikoje „Psichologas pataria”.
