Aš darau viską, kad jai būtų gera, stengiuosi kiek galiu.
Mes negalim susitikti kasdien, nes mus skiria šioks toks atstumas. Nors ir sako, kad jai esu reikalingas, kad pasiilgsta manęs, bet kaskart man atvažiavus matau, kaip jai rašo(sms) draugai ir vis nauji, kurie ją vadina visokiais gražiais žodžiais, „gražuole“ ir panašiai ir ji jiems kuo skubiau atrašo.
Man paskutiniu metu ji parašo daug rečiau, kartais turiu kelis kartus paklausti to paties klausimo, kad sulaukčiau atsakymo. Ji labai dažnai atsisako mylėtis su manimi, nors aš jos be galo trokštu ir pasiilgstu, o anksčiau jausdavome didžiulę aistrą ir ji tai darydavo su didžiausiu malonumu.
Kai paklausiu, ar turi kitą, atsako kad ne. Vaikinų žinutes irgi randa kaip paaiškinti. Ją nervina kiekvienas mano žodis, kiekvienas judesys, kartais atrodo, kad net mano kvėpavimas jai trukdo. Ji sako, kad ją per daug kontroliuoju, nors nieko jai nedraudžiu.
Kai nebūnu šalia, ji išvažiuoja su draugais ir draugėmis į miestą ir prabūna iki paryčių. Sako, kad jai stinga laiko sau, nors, mano nuomone, ji jo turi pakankamai. Kai išvažiuoja vakarais į miestą, mane visiškai pamiršta. Parašo žinutę, kad išvažiuoja(ir tai ne visada) ir parašo kai grįžta, nežiūrint į tai, kad aš jai parašau daug. Jei neparašau, iškart grižusi klausia, kodėl neparašiau, kas man darosi.
Anksčiau ji parašydavo tokias žinutes, kad būdavo miela ir malonu skaityti, o dabar žinutės šaltos, po vieną – du žodžius. Ir viskas po to, kai pasakė, kad myli. Manau du viens kitam brangūs žmonės turi daryti viską, kad butų gerai kiekvienam atskirai ir abiem kartu. Ar gali būti taip, kad jos meilė netikra, tiksliau, kad jos visai nėra ir kad būna su manimi tik todėl, kad mano, jog kažkada jai bus blogai ir reikės atsiremti į kažkieno petį. Patarkit, ką man daryti, nes tokia draugystė mane žudo, o palikti jos negaliu, nes tikrai beprotiškai myliu. Ačiū.
ATSAKYMAS: Taip, jūs patekote į tikrą jausmų krizę, pavyduliaujate ir kankinatės, negalite merginos nei palikti, nei pakeisti. Truputį gaila, kad neparašėte, kiek jums ir kiek jai metų, nes tada galėčiau geriau įsijausti į jūsų abiejų padėtį.
Neturėtumėte manyti, kad jos prisipažinimas, kad myli galėjo neigiamai paveikti jūsų santykius. Jeigu tai būtų tiesa, visos pasaulio poros išsiskirtų po tokio prisipažinimo.
Greičiausiai jūs manote, kad jeigu myli, tai turi jums priklausyti visu šimtu procentų, nebeturėti draugių ar draugų, nebeiti į miestą, nebesidomėti madomis ar “tūsais”. Gal jums atrodo, kad mylėti – tai užsidaryti su telefonu ar „Skype’u“ ir raportuoti apie kiekvieną savo piršto ar sielos krustelėjimą.
Jeigu jai atrodo, kad ją kontroliuojate, tai nebūtinai reiškia, kad reikalaujate jos pamokų tvarkaraščio ar telefono skambučių išklotinės. Gal jūsų dūsavimas ir nelaimingas balso tonas ar dešimtimis siunčiamos žinutės jai primena kontrolę. Turėtumėte būti atsargus, nes ir pats galite prisidėti prie santykiu atšalimo.
Meilės santykiai vystosi, perkopia pakilimus ir nuopuolius. Ar jūsų draugė jaučia jums rimtus jausmus, ar nori turėti jus kaip atsarginį variantą, ar neprovokuoja jūsų savo pokalbiais su kitais, parodys laikas.
Bet prieš tai jūs turite nustoti ją spaudęs dėl intymių santykių, dėl kasdienių ataskaitų ir kitokių meilės įrodymų. Aš jums visiškai pritariu, kad du viens kitam brangūs žmonės turi daryti viską, kad butų gerai kiekvienam atskirai ir abiem kartu. Belieka išsiaiškinti, kas tas “viskas” jums ir kas – jai.
Rašykite ir klauskite psichologės el. paštu psichologija@delfi.lt.
Atsakymai pasirodys DELFI Gatvės rubrikoje „Psichologas pataria”.
