Supratau, kad man šis vaikinas labai patinka, dažnai apie jį galvoju, kartais netgi sapnuoju jį. 10-oje klasėje jis vėl pasirodė, atėjo mokytis į mano mokyklą. Mes su juo bendravome nedaug, tačiau jausdavau, kad jis mane stebi, dažnai susitikdavo mūsų žvilgsniai…
Kuo toliau, tuo labiau man darosi aišku, kad aš jį myliu. Baigiau 12-ą klasę, pradėsiu studijuoti ir manau, kad mes daugiau nebesusitiksime. Vis dažniau kyla noras jam prisipažinti, tačiau vis dar neišdrįstu to padaryti. Gal galite patarti, kaip elgtis?
ATSAKYMAS: Dėkoju už laišką. Tikrai sudėtinga situacija. Jeigu teisingai supratau, jau praėjo penkeri metai. Tu ir jis jau nebe septintokai. Viskas pasikeitė. Kaip bebūtų apmaudu, bet vaikinas jau, matyt, nebežiūri į Tave tokiu žvilgsniu kaip septintoje klasėje.
Vaikinas išgyveno Tavo abejingumą. Dabar jis elgiasi mandagiai ir bendrauja su Tavimi. Tačiau bendravimas yra familiarus (trumpi atsakymai). Tavo noras prisipažinti, kad myli man atrodo skubotas. Siūlyčiau tiesiog pasiūlyti jam susitikti dažniau. Vis tik išlieka didelė tikimybė, kad sulauksi neigiamo atsakymo.
Tikiuosi, kad pasielgsi išmintingai ir palauksi. Tu juk ir pati jauti, kad santykiams kažko trūksta. Kam dar labiau skaudinti save?
Sėkmės, meilės ir kantrybės.
Visada Tavo ir su Tavimi
Rasa Kuodytė – Kazielienė
Rašykite ir klauskite psichologės-konsultantės el. paštu kuodyte@centras.lt.
