NET 53% NUOLAIDA ŽURNALO MANO NAMAI PRENUMERATAI
10 įsakymų

10 įsakymų, kurių „verta pasilaikyti“, jei nenori amžinai likti viena

Tačiau kam jos jų ieško? Ar neturėtų būti atvirkščiai? Ar moters vaidmuo taip pasikeitė XXI amžiuje, kad dabar mes tampame medžiotojomis, o ne vyrai?

Istorija ir šių dienų praktika

Senovėje viskas buvo aiškiau. Moteris tupėjo namuose ir augino vaikus, kol tuo tarpu vyras medžiojo, dirbo laukuose ir išlaikė šeimą. Tačiau laikai pasikeitė ir be vaikų, namų ir ūkių moterims svarbu tapo karjera, siekiai, tikslai.

Vis dažniau merginos ir moterys svarsto galimybę ateityje rinktis ne šeimos kūrimą ir šeimininkavimą, o karjerą. Deja, tos, kurios bando suderinti ir viena, ir kita, skundžiasi, kad nieko nespėja.

Aišku, jei pasisekė ir jos surado atsakingą vyrą, tada pasidalinti pareigas įmanoma. Tačiau dažnai pasitaiko, kad situacija lieka tokia pati kaip akmens amžiuje: po „medžioklės“ miesto džiunglėse patinas nori ilsėtis ir žiūrėti televizorių, o tuo tarpu namų šeimininkutė-moteris virsta „robotu prie puodų“.

Jos mikroschemose užprogramuota kūrenti šeimos židinį, rūpintis „medžiotojo” sveikata ir gerbūviu.

Moterys iš Marso

Ir tikrai ne iš Veneros! Jau nuo mažų dienų mergaitėms aiškinama apie sunkią demografinę padėtį pasaulyje, gerų vyrų trūkumą. Jos mokomos „medžioti“.

Dar devintoje klasėje per geografijos pamoką mokytoja aiškino: „Mergaitės, ieškokit busimų vyrų dar darželyje. Iš pradžių jų gimsta daugiau, bet po to net 1,125 moters turi dalintis vienu vyru!”.

Man ta mintis labai nepatiko. Juk net gamtoje įprasta, kad patinėliai būna ryškesni už pateles, nes pastarieji turi jų siekti. O su žmonėmis štai kaip!

Peršami 10 naujų „Nebūk senmerge“ įsakymų:

1. Eik ieškoti, nes daugiau neturėsi, kur eiti;

2. Mylėk visus vyrus, nes blogų vyrų nebūna, būna tik jų nesuprantančios moterys (svarbu vyriškas kvapas);

3. Neribok vyro laisvės, nebent (jei nori) gali riboti savąją;

4. Negeisk būti išlaikoma;

5. Nesvajok būti vienintele (ypač populiarėjantis „gyvenk su vyru šia diena“ pamokymas);

6. Neturėk kitų tikslų, tik vienintelį – rasti vyrą;

7. Atleisk nusidėjusiam, nes liksi viena;

8. Nekalbėk, ko nedera, nes liksi viena;

9. Nejausk, kai nedera, nes liksi viena;

10. Sutik tik su vyro nuomone, nes išvadins feministe….

Ir kas kaltas?

Visada žinome, kas kaltas, bet niekada nežinome, kas teisus. Tačiau šį kartą gal net ir atvirkščiai. Ar dėl to, kad dabar turime „medžioti“ kalti vaikinai? O gal ne? Juk niekas neverčia ieškoti, nerasti, arba rasti ir labai tuo džiaugtis…

Gal tiesiog sudarome sąlygas vaikinams išlepti ir nebejudinti nei piršto? Kodėl taip bijome būti vienos? Susidaro toks įspūdis, kad aplinka perša mintį, kad merginos pareiga gyvenime – „susimedžioti“ grobį.

Kartais pamirštame, ką reiškia būti geidžiamoms, siekiamoms ir nepasiekiamoms, nes griebiame vadžias į savo rankas. Ar nebūtų nuostabu, kad sėdėtum, kaip princesė ir eitų virtinės rankos prašytojų, šoktų, dainuotų, dovanas neštų…

Manau, kartais pamirštame, kad senovėje medžiodavo vyrai ir kad pergalės skonis jiems būdavo saldesnis už medų. Gal kartais reikėtų pačioms leisti mūsų siekti? Juk jokios geografinės platumos ir ilgumos negali nugalėti meilės, tikrų norų.

Mano išsaugoti straipsniai