Dėl įtemptos karo situacijos Ukrainoje naujienas sekame dažniau nei įprastai – nuolat stebime naujausius įvykius ir tikriname informacijos kanalus bei pranešimus telefone. Ekspertai įspėja, kad nepertraukiamas naujienų srautas gali turėti ir neigiamos įtakos emocinei sveikatai bei kasdieniams darbams. „Tele2“ kartu su „Jaunimo linija“ dalinasi psichologo įžvalgomis, kodėl svarbu sekti naujienų srautą ir kada jau reikėtų atsiriboti nuo perteklinės informacijos.
Psichologas, „Jaunimo linijos“ Kauno padalinio vadovas Mykolas Kriščiūnas aiškina, kad dažną naujienų tikrinimą šiuo laikotarpiu lemia noras įsitraukti į netoliese vykstančius ir itin aktualius įvykius. Pasak jo, naujienų kanaluose pateikiama informacija ir vaizdai neretai sukelia intensyvius jausmus.
„Atsitraukimas nuo naujienų nėra lengvas, nes norisi kiekvieną minutę žinoti, kas naujo įvyko. Itin intensyvus įsitraukimas į socialinius tinklus ir naujienų srautą leidžia pajusti kontrolę ir įkvepia konkretiems darbams ar pagalbai. Kai kuriems nuolatinis naujienų sekimas gali suteikti ramybės jausmą, nes jaučiatės informuoti apie tai, kas vyksta. Tačiau svarbu išlaikyti balansą ir kiekvienam pastebėti, kiek tos informacijos galite „panešti“, – tikina specialistas.
Naujienų srautas ir emocinė sveikata
M. Kriščiūno teigimu, tiek naujienų stebėjimas, tiek ir nežinojimas kas vyksta, gali kelti sunkesnius jausmus. Psichologas aiškina, kad tęstinis stresas ir nerimas gali sukelti rimtų neigiamų pasekmių, kurios persiduoda ir į kasdienį gyvenimą – darosi sunku susikaupti, įsitraukti į darbus ar veikti kažką kito, negalvojant apie esamą situaciją.
„Nuo per didelio informacijos kiekio nerimas ir stresas gali dar labiau padidėti. Svarbu suvokti, kad kiekvieno žmogaus smegenys ir organizmas turi skirtingą limitą, iki kurio galite susikaupti, suprasti ir įsisavinti visą informaciją. Sudėtinga apsibrėžti šias ribas, kiek kiekvieno iš mūsų smegenys gali „pavežti“ tos informacijos. Tačiau naujienų stebėjimas, su tikslu padėti ir prisidėti, gali suteikti papildomų jėgų, tad turimi rezervai ir energija ne taip greitai išeikvojami“, – pabrėžia jis.
Naujienų srauto valdymo būdai
Laiko planavimas. Psichologas teigia, kad svarbu susiplanuoti, kada žiūrite į telefoną ir sekate naujienas. Reikėtų kiekvienam asmeniškai įsivertinti, kada jums geriausia stebėti informacijos srautą – galbūt ryte ar vakare, kai apžvelgiate visos dienos naujienas, galbūt galite paskirti 5 minutes per valandą. Tačiau svarbu „neprilipti“ prie ekrano prieš pat miegą ir vos tik atsikėlus, nes smegenims reikia atsitraukimo nuo technologijų, o nuolatinis jų naudojimas ir jų skleidžiama šviesa gali sutrikdyti natūralius miego ritmus. Jeigu pajautėte, kad jums tapo sunku planuoti savo laiką, galite pasinaudoti išmaniųjų įrenginių siūloma funkcija „Screen time“ (Liet. „Ekrano veikimo limitas“). Naujienų tikrinimas neturėtų būti nesuvaldomas ar nestruktūruotas, nes tai gali labai išvarginti.
Pranešimų nutildymas. Jeigu jaučiate, kad darosi per sunku susikaupti darbams, kai telefonas nuolat pypsi, išjunkite arba apribokite iššokančius pranešimus. Kiekvieną kartą, kai gaunate pranešimą, smegenys suaktyvėja, iš karto norisi pasižiūrėti, kas įvyko. Net jeigu nepatikrinate telefono, dėl šio suaktyvėjimo, kurį laiką prarandate savo dėmesį ir susikaupimą.
Informacijos kanalo pakeitimas. Dar vienas svarbus dalykas, kuris gali padėti išlaikyti balansą šioje situacijoje – pakeisti būdą, kuriuo gaunate informaciją. Pavyzdžiui, jeigu visada naujienas tikrinate telefone, pabandykite žiūrėti žinias, paklausyti radijo ar pakalbėti su draugais. Šis metodas padės visą dėmesį išskaidyti keliems informacijos šaltiniams bei leis šiek tiek pailsėti nuo ekranų. Žinoma, labai svarbu atsirinkti informacijos kanalus ir išsirinkti kelis šaltinius, kuriuos esate pajėgūs patikrinti.
Kasdienė veikla, užsiėmimai. Negalima ignoruoti šiandieninių įvykių, tačiau labai svarbu kartais atsitraukti nuo pačios situacijos, kad galėtumėte sveikiau į ją pažiūrėti bei prisidėti prie pagalbos. Kartais naudinga atsitraukti nuo informacijos srauto ir užsiimti mėgstama veikla – tai gali būti knygos skaitymas, fizinė veikla ar susitikimas su draugais. Naujienų srautas gali labai išvarginti, tad užsiimti mėgstama veikla šioje situacijoje yra sveika. Pailsėję nuo informacijos gausos, galėsite produktyviau dirbti, gyventi ir efektyviau prisidėti prie reikalingos pagalbos.
