Šventinis laikotarpis, pažymėtas jaukiomis akimirkomis su šeima ir smagiais vakarėliais su draugais, geras emocijas dovanoja toli gražu ne kiekvienam. Kalėdos kartais dar vadinamos vienišiausiu laiku metuose, o vienatvę galima jausti net ir būnant žmonių apsuptyje. Kodėl per šventes kartais jaučiamės vieniši ir kaip sau padėti?
Kodėl Kalėdos gali būti vienišiausias laikas
Įsivaizdavimą, kokios turėtų būti didžiosios metų šventės, kaip turėtume jas pasitikti dažnai atsinešame dar iš vaikystės ir šeimos tradicijų.
„Mūsų prisiminimuose užfiksuotas šventinio laikotarpio, kurį praleisdavome su pačiais artimiausiais žmonėmis, vaizdinys. Nepriklausomai nuo to, ar jų buvo daugiau, ar mažiau, per šventes nebūdavome vieni ir tai tęsėsi ilgus metus. Tačiau suaugus situacija kartais pasikeičia – pavyzdžiui, nebeturime artimųjų ar nepalaikome su jais gerų santykių. Dėl to gali tekti šventes sutikti vieniems ir stipriai emociškai dėl to išgyventi”, – sako psichologė-psichoterapeutė, LSMU Kauno ligoninės darbuotojų gerovės specialistė Aina Adomaitytė.
Anot jos, dar sudėtingesni jausmai gali apimti, kai šventes pasitinkame šeimos, giminių rate, bet nejaučiame su jais artimo ryšio. Šiuo metų laiku natūraliai norisi daugiau dėmesio, supratimo, šilumos, o kai to negauname, galime jaustis itin vieniši, nors fiziškai ir nesame vieni.
Socialiniai tinklai padidina atskirties jausmą
Vienatvės jausmui šventiniu laikotarpiu reikšmingos įtakos gali turėti ir socialiniai tinklai, be kurių dažnai neįsivaizduojame savo kasdienybės. Stebėdami kitų žmonių gyvenimus nejučia imame juos lyginti su savuoju.
„Socialiniuose tinkluose galime matyti, kaip žmonės leidžia laiką, kuo džiaugiasi. Jei patys to neturime, kartais stojame į skausmingą akistatą su savo situacija, kur nėra šiltų santykių ir džiugių šventinių akimirkų”, – pastebi A. Adomaitytė.
Vis dėlto, specialistė atkreipia dėmesį, kad socialiniuose tinkluose dažnai matome idealizuotą kitų žmonių gyvenimą ir specialiai atrinktas gražiausias akimirkas. Būtent tai paskatina lyginimąsi ir pojūtį, kad „mano šventės yra nepakankamos” – tokiu būdu vienišumo ir atskirties jausmas dar labiau sustiprėja.
Pagalba sau nepasilikti nemaloniuose jausmuose
Atsidūrus tokioje situacijoje ir norint sau padėti, pirmiausia svarbu atpažinti ir aiškiai sau įvardyti kylančius jausmus.
„Visi jausmai yra teisingi, nėra blogų ar netinkamų. Kad ir kokie nemalonūs, skausmingi jie būtų, svarbu ne slopinti, o leisti sau išbūti. Vis dėlto, svarbu atrasti būdą šiuose jausmuose nepasilikti ilgam”, – kalba A. Adomaitytė.
Psichologė-psichoterapeutė pataria tokiais atvejais užduoti sau keletą tikslinių klausimų, pavyzdžiui, „Kuo galiu pasidžiaugti?”, „Ką gero, vertingo turiu?”, „Ką galiu padaryti, kad pasijusčiau geriau?”. Tai gali būti pirmas, bet labai prasmingas žingsnis į situacijos sprendimą ir geresnę savijautą.
Šventinis laikas – proga atkurti ar sukurti ryšį
Kaip pastebi A. Adomaitytė, kalėdinis laikotarpis tarsi skatina apsivalyti nuo sukauptų nuoskaudų bei pykčio. Nesvarbu, ant ko – ant kito žmogaus ar netgi ant savęs – pykstama, verta paieškoti būdų, kaip esamą situaciją pakeisti į norimą.
„Tam pirmiausia reikia atjautos, atleidimo ir priėmimo sau pačiam. Tuomet, jeigu jaučiate norą atleisti, susitaikyti su kitu žmogumi, taip ir reikėtų padaryti. Galbūt kitas žmogus taip pat to nori, bet nedrįsta pirmas atnaujinti ryšio? Galbūt sukauptos nuoskaudos jau seniai sudilo ir atėjo metas jas paleisti? Nelikus nuoskaudų, šventės gali būti džiugesnės”, – sako specialistė.
Ji taip pat ragina nebijoti kreiptis į specialistus tiek šventiniu, tiek bet kuriuo kitu laikotarpiu, jei dėl patiriamų skausmingų išgyvenimų jaučiamasi sunkiai ir nepavyksta rasti kelio į geresnę psichologinę savijautą.
