Grįžimas pas buvusį gali tapti antra galimybe brandesnei meilei. Tačiau kartais tai tėra sugrįžimas į tą patį skausmą, tik su naujais pažadais, ilgesniais pokalbiais ir viltimi, kad šį kartą viskas kažkaip pasikeis.
Ypač sunku atsispirti norui parašyti tada, kai vakarai tampa per tylūs, netikėtai išgirsti jūsų dainą arba telefone pasirodo jo vardas. Tą akimirką širdis greitai suranda šimtą priežasčių pabandyti dar kartą. Vis dėlto prieš spaudžiant „siųsti“ verta bent trumpam sustoti.
Ne tam, kad uždraustum sau mylėti. Tam, kad suprastum, ar grįžti nori pas žmogų, su kuriuo iš tiesų gali kurti ryšį, ar tik į pažįstamą istoriją, kurios pabaigos dar nepavyko priimti.
1. Ar pasiilgai jo, ar jausmo, kad buvai ne viena?
Po išsiskyrimo atmintis retai būna objektyvi. Ji geba nutildyti ginčus virtuvėje, ašaras vonioje, įtemptą laukimą ir vakarus, kai jauteisi vieniša net būdama dviese. Vietoje jų iškyla gražiausi epizodai: jo ranka tavo delne, bendri pusryčiai, juokas lovoje, žinutės prieš miegą.
Tai nereiškia, kad jūsų meilė buvo netikra. Tačiau gražūs prisiminimai dar nėra įrodymas, kad santykiai turėtų prasidėti iš naujo.
Paklausk savęs, ko konkrečiai pasiilgai. Jo minčių, humoro, prisilietimų ir to, kaip šalia jo jauteisi? O gal labiausiai trūksta pačios santykių būsenos – kasdienių žinučių, bendrų planų, žmogaus, kuriam galima paskambinti po sunkios dienos?
Kartais ilgesys būna skirtas ne konkrečiam žmogui, o saugumui, rutinai ir artumui. Tai labai žmogiška, tačiau vienatvė nėra geriausia patarėja renkantis, kam dar kartą atverti duris.
Pabandyk įsivaizduoti, kad po kelių mėnesių sutinki kitą žmogų, su kuriuo jautiesi rami, geidžiama ir gerbiama. Ar vis tiek rinktumeisi buvusį? Atsakymas gali parodyti, ar kalba meilė, ar baimė pradėti iš naujo.
2. Kodėl jūs iš tikrųjų išsiskyrėte?
Svarbiausias klausimas nėra „ar mes vienas kitą mylėjome?“. Daug svarbiau suprasti, kodėl meilės neužteko.
Galbūt jus išskyrė atstumas, perdegimas, netinkamas laikas ar vienas konfliktas, kurio tuomet nemokėjote išspręsti. Tokiais atvejais antra galimybė kartais turi pagrindą.
Tačiau visai kas kita, jei santykiuose nuolat kartojosi melas, dingimai, emocinis šaltumas, neištikimybė, nepagarba ar pažadai, kurie niekada nevirsdavo veiksmais. Vienkartinė klaida ir pasikartojantis elgesio modelis nėra tas pats.
Jeigu santykiai veikė tuo pačiu ratu – jis nuvilia, atsiprašo, trumpam pasikeičia, tu patiki, o vėliau viskas prasideda iš naujo – problema nebuvo vienas blogas etapas. Tai buvo jūsų santykių dinamika.
Žinutė „pasiilgau“ tokios dinamikos nepakeičia. Pokytį rodo ne stiprus momentinis jausmas, o gebėjimas įvardyti, kas buvo negerai, prisiimti atsakomybę ir elgtis kitaip net tada, kai nėra lengva.
3. Ar jis pasikeitė, ar tiesiog gailisi tave praradęs?
Žmogus gali nuoširdžiai tavęs ilgėtis ir vis tiek nebūti pasiruošęs sveikiems santykiams.
Po išsiskyrimo lengva supainioti apgailestavimą su pokyčiu. Jis gali rašyti gražiau, kalbėti atviriau, prisiminti jūsų bendras akimirkas ir tvirtinti, kad dabar viską suprato. Tačiau tikras pasikeitimas matomas ne per vieną naktinį pokalbį ar jautrią žinutę. Jis matomas per laiką.
Ar buvęs partneris geba pripažinti savo klaidas nepridėdamas „bet tu irgi“? Ar gali konkrečiai pasakyti, ką darytų kitaip? Ar gerbia tavo ribas net tada, kai negauna norimo atsakymo? Ar jo gyvenime atsirado realių veiksmų, o ne tik naujų formuluočių?
Pavyzdžiui, „aš pasikeičiau“ yra pažadas. „Supratau, kad vengdavau konfliktų ir dingdavau, todėl pradėjau mokytis kalbėtis atviriau“ jau rodo sąmoningumą. Vis dėlto ir tokį teiginį turi patvirtinti elgesys.
Pasitikėjimas negrįžta vien todėl, kad abu labai pasiilgote vienas kito. Jis auga iš daugybės mažų, nuoseklių patirčių, kai žmogus daro tai, ką pažadėjo.
4. Ar nori grįžti, ar nori būti pasirinkta?
Tai vienas nepatogiausių, bet reikalingiausių klausimų.
Po išsiskyrimo dažnai sužeidžiama ne tik širdis, bet ir savivertė. Ypač jei buvęs partneris greitai pradėjo bendrauti su kita, atrodė abejingas arba santykius nutraukė pirmas. Tuomet noras jį susigrąžinti gali susipinti su noru įrodyti, kad vis dar esi svarbi.
Fantazija, kurioje jis supranta, ką prarado, gailisi ir galiausiai pasirenka tave, gali būti labai patraukli. Tačiau būti pasirinkta dar nereiškia būti mylima taip, kaip tau reikia.
Jei apie susitaikymą galvoji kaip apie pergalę prieš kitą moterį, jo abejingumą ar savo pačios atstūmimo jausmą, verta neskubėti. Santykiai, prasidedantys nuo noro laimėti, labai greitai vėl gali virsti kova.
Geresnis ženklas – kai apie grįžimą gali galvoti ramiai. Be noro bausti, kontroliuoti ar išgauti atsiprašymą, kuris pagaliau panaikintų visą patirtą skausmą.
5. Ar sutampa jūsų gyvenimo kryptys?
Galite mėgti tą pačią muziką, juoktis iš tų pačių serialų ir turėti neįtikėtiną fizinę trauką. Tačiau ilgalaikius santykius išlaiko ne vien bendras skonis.
Svarbu, ar sutampa jūsų požiūris į dalykus, kurie anksčiau ar vėliau tampa kasdienybe: ištikimybę, pinigus, vaikus, gyvenamąją vietą, karjerą, buitį ir ribas.
Ar abu norite vaikų? Kaip įsivaizduojate bendrą gyvenimą? Ar flirtas žinutėmis vienam atrodo nekaltas, o kitam – išdavystė? Ar vienas svajoja išvykti gyventi į užsienį, o kitas nenori palikti Lietuvos? Kaip elgiatės konfliktuodami?
Laimingos poros nebūtinai dėl visko sutaria. Tačiau net pykdamos jos išlaiko pagarbą. Jose yra vietos nesutarimui, bet nėra vietos žeminimui, grasinimams, pravardžiavimui ar ignoravimui.
Jeigu jūsų pagrindinės vertybės nesutapo anksčiau, vien ilgesys šio skirtumo nepanaikins. Kai kurios problemos išsprendžiamos geresniu bendravimu. Kitoms tenka pripažinti, kad du geri žmonės nebūtinai yra geri partneriai vienas kitam.
6. Kaip šalia jo jaučiasi tavo kūnas?
Kartais protas dar kuria argumentus, o kūnas jau žino atsakymą.
Kai ekrane pamatai jo vardą, kas vyksta viduje? Pajunti šilumą ir smalsumą ar iš karto įsitempia pečiai, suspaudžia skrandį, o galvoje pradedi dėlioti kiekvieną žodį, kad tik jo nesuerzintum?
Ar šalia jo gali būti savimi? Ar nuolat save taisai – kalbi tyliau, reikalauji mažiau, apsimeti, kad tau neskauda, ir stengiesi būti „lengvesnė“, kad tik santykiai išliktų?
Drama kartais painiojama su aistra. Dingimai, pavydas, audringi susitaikymai ir dideli meilės prisipažinimai sukuria stiprų emocinį intensyvumą. Tačiau stipri reakcija dar nereiškia gilaus ryšio.
Saugumas nėra nuobodulys. Tai jausmas, kad gali atsipalaiduoti, kalbėti tiesą ir nesibaiminti, jog už savo poreikius būsi nubausta.
Jeigu santykiuose buvo smurtas, grasinimai, kontrolė, sekimas, žeminimas ar izoliavimas nuo artimųjų, grįžimas neturėtų būti romantizuojamas kaip antra galimybė. Tokiu atveju svarbiausi tampa saugumas, pagalba ir atstumas. Meilė neturi kainuoti tavo orumo ar fizinės gerovės.
7. Ar abu pasiruošę kurti naujus santykius?
Didžiausia klaida – grįžti į seną santykį ir tikėtis visiškai naujo rezultato.
Jeigu nusprendžiate bandyti dar kartą, negalite tiesiog tęsti nuo tos vietos, kur sustojote. Reikia iš naujo susitarti, kas tarp jūsų dabar vyksta, ko abu tikitės ir kokių elgesio modelių daugiau nebekartosite.
Neskubėkite iš karto kraustytis kartu, skelbti apie susitaikymą visiems draugams ar planuoti bendros ateities. Pradžioje daug vertingiau stebėti, kaip jums sekasi kasdienybėje.
Kaip kalbatės, kai vienas nusivilia? Ar laikotės susitarimų? Ar galite aptarti pavydą nekaltindami? Ar konfliktui kilus vienas iš jūsų vėl dingsta, o kitas puola vytis?
Galite iš anksto susitarti dėl kelių paprastų taisyklių. Pavyzdžiui, neišeiti iš konflikto nepasakius, kada prie jo grįšite. Kartą per savaitę ramiai aptarti, kaip jaučiatės. Aiškiai kalbėti apie ribas, užuot tikėjusis, kad kitas jas atspės.
Tai nėra pernelyg racionalu ar neromantiška. Brandžiuose santykiuose aiškumas dažnai yra viena intymiausių meilės formų.
8. Ką pasakytum geriausiai draugei?
Kai esi santykių viduje, jausmai gali padaryti net akivaizdžius dalykus sunkiai matomus. Todėl pamėgink pažvelgti į savo istoriją iš šalies.
Ką pasakytum mylimai draugei, jei ji papasakotų, kad partneris ją ignoravo, menkino, nuolat laužė pažadus ir versdavo abejoti savimi? Ar ragintum ją grįžti vien todėl, kad ji jo vis dar ilgisi?
Gali padėti ir paprastas pratimas. Aprašyk jūsų santykius trečiuoju asmeniu, remdamasi vien faktais: „Ji buvo su žmogumi, kuris…“ Neaiškink jo elgesio vaikyste, stresu ar baime įsipareigoti. Užrašyk, kas realiai vyko.
Kiek kartų buvo sulaužytas tas pats pažadas? Kiek laiko jauteisi rami, o kiek – laukdama, nerimaudama ir bandydama suprasti, ką padarei ne taip? Ar atsiprašymus lydėjo realūs pokyčiai?
Meilė nėra vien jausmas. Ji taip pat yra tai, kaip žmogus su tavimi elgiasi tada, kai pavargsta, supyksta, nusivilia ar negauna to, ko nori.
Jei vis tiek nori parašyti
Po visų klausimų atsakymas vis tiek gali būti: „Noriu pabandyti.“ Tai nėra silpnumas. Svarbu tik rašyti ne iš panikos, vienatvės ar baimės, kad daugiau nieko nesutiksi.
Žinutė gali būti paprasta ir rami:
„Pastaruoju metu galvojau apie mus. Jei ir tu norėtum ramiai pasikalbėti, galime susitikti. Nenoriu skubėti ar grįžti prie to, kas buvo, bet norėčiau suprasti, ar abu matome galimybę kažką kurti kitaip.“
Tokia žinutė kviečia į pokalbį, bet neatsisako tavo orumo. Ji nespaudžia ir nereikalauja nedelsiant apsispręsti.
Grįžti galima, bet ne į tą patį skausmą
Sugrįžimas pas buvusį gali būti prasmingas, jei abu aiškiai suprantate, kodėl išsiskyrėte, prisiimate savo atsakomybės dalį ir galite parodyti ne pažadus, o realius pokyčius.
Vienas žmogus negali išgelbėti santykių už du. Tu gali mylėti labai stipriai, tačiau negali viena sukurti pasitikėjimo, pagarbos ir emocinio saugumo. Tavo ilgesys yra tikras, bet jis neprivalo tapti sprendimu. Kartais meilė išlieka net tada, kai grįžti nebėra gera mintis.
Jeigu nuspręsi nebegrįžti, tai nereiškia, kad jūsų istorija buvo netikra. Galbūt tiesiog nustojai meilę matuoti tuo, kiek skausmo gali ištverti.
O jeigu nuspręsi pabandyti dar kartą, grįžk ne todėl, kad bijai likti viena. Grįžk tik tada, kai matai, kad šį kartą abu atsinešate ne tuos pačius pažadus, o kitokį elgesį.
