Kartais sekso žaisliukai poroje išgąsdina ne todėl, kad yra per drąsūs. Jie išgąsdina todėl, kad paliečia daug jautresnį klausimą: ar manęs vis dar pakanka?
Vienas lyg tarp kitko pamini vibratorių, masažuoklį ar kitą intymų daiktą ir ore staiga pakimba tyla. Vieniems tai tik smalsus žaidimas, kitiems – pavydo, gėdos ar nesaugumo signalas. Tačiau dažniausiai pats žaisliukas yra mažiausiai svarbi šios istorijos dalis. Daug svarbiau, ką jis išjudina: santykį su kūnu, seksualumu, kontrole, konkurencija ir noru būti geidžiama.
Kai daiktas tampa klausimu apie vertę
Viena dažniausių vidinių reakcijų, kai poroje atsiranda kalba apie sekso žaisliukus, yra palyginimas. Ne visada garsiai ištartas, bet aiškiai juntamas. Ar tai reiškia, kad mano kūno, mano prisilietimų, mano dėmesio neužtenka? Ar partneris arba partnerė ieško kažko, ko aš negaliu duoti?
Tokie klausimai nėra paviršutiniški. Jie kyla ne iš kvailumo ar „senamadiškumo“, o iš labai žmogiško noro būti svarbiai. Intymumas poroje retai būna vien fizinis. Jame susipina patvirtinimas, artumas, pasitikėjimas, kartais ir baimė būti pakeistai. Todėl sekso žaisliukas gali pasirodyti ne kaip aksesuaras, o kaip varžovas.
Tačiau čia verta sustoti prie vienos minties: daiktai paprastai nepakeičia žmogaus. Jie gali sustiprinti pojūčius, padėti geriau pažinti savo kūną, įnešti naujumo, bet jie neturi žvilgsnio, balso, bendros istorijos, juoko po antklode ar to specifinio artumo, kuris atsiranda tik tarp dviejų žmonių. Jie nėra konkurentai tam, ką pora kuria emociniu lygmeniu.
Kartais baimę mažina ne pats bandymas, o pokalbis apie tai, kas iš tiesų gąsdina. Ne „ar pirksime?“, o „ką man tai reiškia?“. Nes vienam tai gali būti žaidimas, kitam – atstūmimo signalas. Ir kol šios reikšmės neišsakytos, pora kalba lyg apie tą patį, bet iš tikrųjų apie visiškai skirtingus dalykus.
Smalsumas nebūtinai reiškia nepasitenkinimą
Mūsų kultūroje vis dar gajus įsitikinimas, kad noras kažką keisti ar išbandyti intymume reiškia problemą. Tarsi geismas turėtų būti savaime suprantamas, visada vienodas ir be jokių papildomų klausimų. Jeigu atsiranda smalsumas, jis tuoj pat įtariamas: gal santykiai atšalo, gal partneris nuobodžiauja, gal kažkas vyksta ne taip.
Bet smalsumas gali gimti ir iš saugumo. Kartais tik tada, kai poroje yra pakankamai pasitikėjimo, žmogus išdrįsta pasakyti, kad nori pažinti save kitaip. Ne todėl, kad dabartinis intymumas blogas, o todėl, kad kūnas nėra užbaigtas projektas. Jis keičiasi, reaguoja į amžių, stresą, ciklą, nuovargį, gimdymą, hormoninius svyravimus, santykių etapus.
Sekso žaisliukai poroje gali tapti ne trūkumo ženklu, o smalsumo forma. Kaip naujas maršrutas mieste, kuriame abu gyvenate jau seniai. Gatvės tos pačios, bet staiga pastebite kitą kiemą, kitą šviesą, kitą kampą. Tai nekeičia miesto esmės, tik praplečia jo žemėlapį.
Žinoma, smalsumas neturi būti privalomas. Nėra jokios brandos medalio už tai, kad sutinki su viskuo. Lygiai taip pat nėra jokio atsilikimo tame, kad kažkas tau nepatinka. Intymume įdomiausia ne tai, kiek pora išbando, o ar abu gali pasakyti tiesą nesijausdami iškart teisiami.
Gėda dažnai ateina anksčiau už norą
Dar prieš atsirandant realiam pasirinkimui, dažnai pasirodo gėda. Ji gali būti labai subtili: nuleistas žvilgsnis, juokelis, temos pakeitimas, mintis „man tokie dalykai ne prie širdies“, nors iš tikrųjų dar net neaišku, ar ne prie širdies pats dalykas, ar tai, ką apie save pajustum jį aptardama.
Daug moterų augo su dviprasmiškomis žinutėmis apie seksualumą. Būk patraukli, bet ne per daug. Būk geidžiama, bet ne per atvira. Turėk kūną, kuris kitiems patinka, bet per daug nesidomėk jo malonumu. Tokios žinutės niekur nedingsta vien todėl, kad žmogus suauga ar sukuria santykius.
Todėl sekso žaisliukai gali atrodyti tarsi per tiesmukas prisipažinimas: aš turiu kūną, kuris jaučia; aš turiu smalsumą; aš galiu norėti ne tik būti geidžiama, bet ir pati tyrinėti, kas man malonu. Šis sakinys skamba paprastai, bet daugeliui jis vis dar nėra savaime suprantamas.
Gėda dažnai mėgsta apsimesti skoniu. Ji sako: „Tai ne man“, nors kartais po tuo slepiasi ne aiški riba, o baimė atrodyti keistai. Skirtumas tarp šių dviejų dalykų svarbus. Aiški riba suteikia ramybės. Gėda palieka įtampą, lyg būtum uždariusi duris ne todėl, kad nenori įeiti, o todėl, kad kažkas kadaise pasakė, jog ten eiti nedera.
Partnerio reakcija pasako daugiau nei pats pasiūlymas
Kai poroje iškyla intymi naujovė, svarbu ne tik tai, kas pasiūloma, bet ir kaip į tai reaguojama. Vienas žmogus gali pasakyti apie sekso žaisliuką labai atsargiai, beveik puse lūpų, tikrindamas, ar bus išgirstas. Kitas gali iškart pasijusti užpultas, nors niekas jo nepuolė. Čia prasideda ne žaisliuko, o santykio dinamika.
Jeigu pasiūlymas pateikiamas kaip spaudimas, jis retai skamba viliojančiai. Jeigu atsisakymas sutinkamas pašaipa, pasitikėjimas traukiasi. Bet jei abu gali išbūti su nejaukumu, atsiranda erdvės. Galima paklausti, kas domina. Galima pasakyti, kas kelia įtampą. Galima pripažinti, kad tema jaudina ne tik malonia prasme.
Kartais partnerio pavydas sekso žaisliukui slepia norą jaustis reikalingam. Kartais partnerės atsitraukimas slepia baimę būti vertinamai. Kartais abiem tiesiog trūksta žodyno kalbėti apie intymumą be pokštų ar kaltinimų. Ir tada net paprastas pokalbis tampa gana drąsiu veiksmu.
Verta pastebėti ir kitą pusę: sekso žaisliukai neturėtų tapti būdu apeiti santykio problemas. Jeigu poroje seniai nėra švelnumo, jeigu vienas žmogus nuolat jaučiasi ignoruojamas, jeigu intymumas tapęs pareiga, naujas daiktas automatiškai to neišspręs. Jis gali būti dalis žaidimo, bet ne pakaitalas pokalbiui, dėmesiui ar pagarbai.
Kūnas kartais prašo ne romantikos, o praktiškumo
Apie moters kūną vis dar dažnai kalbama arba labai poetiškai, arba labai nutylint. Tačiau realybė paprastesnė ir mažiau dramatiška: skirtingiems kūnams reikia skirtingo tempo, spaudimo, stimuliacijos, nuotaikos. Tai nėra nei trūkumas, nei kaprizas. Tai kūno kalba.
Kai kurioms moterims sekso žaisliukai padeda geriau suprasti, kas joms patinka. Kitoms jie tampa būdu grįžti į savo kūną po laikotarpių, kai libido buvo sumažėjęs dėl streso, nuovargio ar gyvenimo pokyčių. Dar kitoms jie tiesiog suteikia žaismingumo, kurio ilgalaikiuose santykiuose kartais pritrūksta ne dėl meilės stokos, o dėl rutinos pertekliaus.
Praktiškumas intymume nėra priešas romantikai. Jis gali būti labai švelni pagarbos forma kūnui, kuris ne visada veikia pagal kino scenarijų. Lubrikantas, vibratorius ar kitas žaisliukas nebūtinai reiškia, kad kažko trūksta. Kartais tai tik būdas įsiklausyti tiksliau: į pojūtį, tempą, norą, ribą ir malonumą.
Intymumas nebūtinai turi būti spontaniškas, kad būtų tikras
Dar viena priežastis, kodėl sekso žaisliukai poroje gali kelti pasipriešinimą, yra spontaniškumo mitas. Tarsi tikras geismas turėtų užklupti savaime, be pasiruošimo, be kalbėjimosi, be jokių daiktų ant naktinio stalelio. Jei reikia kažką aptarti ar suplanuoti, vadinasi, magija dingo.
Tačiau ilgalaikiuose santykiuose daug gražių dalykų gimsta ne tik iš impulso, bet ir iš sąmoningo dėmesio. Mes planuojame keliones, vakarienes, poilsį, net laiką sau. Kodėl intymumas turėtų būti vienintelė sritis, kurioje bet koks pasiruošimas laikomas nesėkme?
Žaisliukas gali atsirasti ne kaip scenarijus, kurį privaloma atlikti, o kaip kvietimas. Gal šiandien jis liks stalčiuje. Gal taps pokalbio pradžia. Gal bus panaudotas vieną kartą ir pamirštas. Gal taps natūralia poros intymumo dalimi. Nė vienas variantas savaime nėra geresnis už kitą.
Tikrumas nebūtinai reiškia visišką spontaniškumą. Kartais tikrumas yra tada, kai žmogus gali pasakyti: man įdomu. Arba: man dar nejauku. Arba: noriu pabandyti, bet lėtai. Arba: ne dabar. Tokie sakiniai, nors ir neprimena kino scenų, dažnai sukuria daugiau artumo nei bandymas apsimesti, kad visi atsakymai jau aiškūs.
Gal ne baimė, o nepažįstama kalba?
Sekso žaisliukai poroje gąsdina ne todėl, kad patys savaime būtų tokie reikšmingi. Jie gąsdina, nes priverčia kalbėti apie dalykus, kuriuos daug kas įpratę palikti nuojautoms. Apie malonumą. Apie pavydą. Apie savo kūną. Apie tai, kad net mylintis žmogus ne visada automatiškai žino, kas kitam gera.
Gal todėl ši tema tokia jautri: ji nuima dalį spėjimo. O spėjimas santykiuose kartais atrodo romantiškas, kol nepavirsta nusivylimu. Kai pora pradeda kalbėti tiesiau, iš pradžių gali būti nejauku. Bet tame nejaukume atsiranda daugiau tiesos nei mandagioje tyloje.
Bijoti sekso žaisliukų gal ir nereikia. Bet galima pripažinti, kad jie paliečia ne vien kūną. Jie paliečia mūsų įsivaizdavimą, kokia turėtų būti gera partnerė, geras partneris, geri santykiai, geras seksas. O galbūt būtent čia ir prasideda įdomiausia dalis: ne nuo daikto, kurį parsinešate namo, o nuo klausimo, kurį jis netikėtai padeda išgirsti.
Ką iš tikrųjų norėtum pasakyti apie savo intymumą, jei žinotum, kad nebūsi iškart teisiama?
