Daug moterų mano, kad stiprus skausmas per mėnesines yra „normalu“. Tačiau yra riba tarp įprasto diskomforto ir simptomų, kurie gali signalizuoti apie rimtesnę būklę. Vienas iš dažniausių, bet dažnai ignoruojamų požymių – itin stiprus, kasdienę veiklą ribojantis skausmas menstruacijų metu.
Būtent toks skausmas gali būti vienas iš endometriozės signalų.
Kas yra endometriozė?
Endometriozė – tai lėtinė, dažnai skausminga ginekologinė liga, kai į gimdos gleivinę (endometriumą) panašus audinys pradeda augti ne gimdos viduje, o už jos ribų. Dažniausiai šie židiniai randami kiaušidėse, kiaušintakiuose, dubens pilvaplėvėje, tačiau retesniais atvejais gali atsirasti ir žarnyne, šlapimo pūslėje ar net tolimesniuose organuose.
Svarbu suprasti, kad šis audinys veikia taip pat, kaip ir įprasta gimdos gleivinė. Kiekvieną mėnesį jis reaguoja į hormoninius ciklo pokyčius: storėja, o vėliau pradeda kraujuoti. Tačiau skirtingai nei menstruacijų metu, kai kraujas pasišalina iš organizmo, už gimdos ribų esantis audinys neturi natūralaus ištekėjimo kelio.
Dėl to:
- susikaupia kraujas ir uždegiminis skystis;
- atsiranda skausmas;
- formuojasi randinis audinys;
- gali susidaryti sąaugos, kurios „suklijuoja“ vidaus organus.
Ilgainiui tai gali paveikti ne tik savijautą, bet ir organų funkciją. Pavyzdžiui, kiaušidėse gali susiformuoti vadinamosios endometriomos (dar vadinamos „šokoladinėmis cistomis“), kurios gali turėti įtakos vaisingumui.
Kodėl atsiranda endometriozė?
Tiksli ligos priežastis iki šiol nėra visiškai aiški. Manoma, kad įtakos gali turėti:
- atgalinė menstruacija (kai dalis kraujo patenka į pilvo ertmę);
- genetinis polinkis;
- imuninės sistemos sutrikimai;
- hormonų pusiausvyros pokyčiai.
Endometriozė dažniausiai diagnozuojama reprodukcinio amžiaus moterims, tačiau jos simptomai gali prasidėti jau paauglystėje.
Kodėl tai laikoma lėtine liga?
Endometriozė nėra vienkartinė problema – tai ilgalaikė būklė, kuri gali progresuoti. Kai kurioms moterims simptomai būna lengvi, kitoms – stiprūs ir trikdantys kasdienį gyvenimą. Liga gali kartotis net ir po gydymo, todėl dažnai reikalinga ilgalaikė priežiūra ir individualiai parinktas gydymo planas.
Svarbiausia žinoti
Endometriozė – ne tik „skausmingos mėnesinės“. Tai sudėtinga, visą organizmą veikianti būklė, kuri gali turėti įtakos gyvenimo kokybei, emocinei savijautai ir vaisingumui.
Todėl jei menstruacijų metu jaučiamas stiprus, neįprastas ar progresuojantis skausmas, tai nėra silpnumo ženklas – tai gali būti organizmo siunčiamas signalas, kurį svarbu išgirsti.
Pagrindinis simptomas – stiprus menstruacinis skausmas
Daug moterų nuo paauglystės girdi, kad mėnesinių skausmas yra „normalus“. Iš tiesų lengvas ar vidutinio stiprumo diskomfortas pirmąją ciklo dieną gali būti fiziologinis reiškinys. Tačiau yra aiški riba tarp įprasto maudimo ir skausmo, kuris trikdo gyvenimą.
Sergant endometrioze, skausmas dažnai būna ne tik stipresnis, bet ir kitokio pobūdžio – gilesnis, pulsuojantis, kartais deginantis ar duriantis. Jis gali stiprėti su kiekvienu ciklu ir laikui bėgant progresuoti.
Įtarimą turėtų kelti šie požymiai:
Skausmas, kuris prasideda dar prieš menstruacijas ir tęsiasi kelias dienas
Jei nemalonūs pojūčiai atsiranda 1–3 dienas iki kraujavimo ir išlieka per visą menstruacijų laikotarpį ar net po jo, tai gali būti ženklas, kad skausmo priežastis nėra vien gimdos susitraukimai.
Skausmas, trukdantis dirbti ar mokytis
Jei dėl menstruacijų tenka imti laisvadienius, praleisti paskaitas ar atsisakyti įprastos veiklos – tai nėra „įprasta moters dalia“. Skausmas, kuris verčia gulėti lovoje ar riboja judėjimą, reikalauja dėmesio.
Būtinybė reguliariai vartoti stiprius nuskausminamuosius
Kartais vienas nestiprus vaistas gali padėti suvaldyti diskomfortą. Tačiau jei kiekvieną mėnesį reikia vartoti stiprius analgetikus ar jų derinius, kad būtų įmanoma funkcionuoti – tai signalas, kad problema gali būti gilesnė.
Skausmas, plintantis į nugarą ar kojas
Endometriozės sukeliamas skausmas gali būti ne tik pilvo apačioje. Jis gali plisti į juosmens sritį, kryžkaulį, šlaunis ar net sukelti spaudimo jausmą tiesiojoje žarnoje. Toks plintantis skausmas dažnai susijęs su gilesniais endometriozės židiniais dubens srityje.
Kada reikėtų sunerimti?
Jei menstruacijos tampa laikotarpiu, kurį reikia „išgyventi“, o ne tiesiog patirti, tai jau nėra norma. Skausmas neturėtų tapti kasmėnesine kančia ar gyvenimo planavimo kriterijumi.
Ypač svarbu atkreipti dėmesį, jei:
- skausmas laikui bėgant stiprėja;
- atsiranda naujų simptomų;
- šeimoje yra buvę endometriozės atvejų;
- kartu pasireiškia vaisingumo sunkumai.
Tokiais atvejais verta pasitarti su gydytoju ginekologu. Ankstyvas įvertinimas gali padėti greičiau nustatyti priežastį ir parinkti tinkamą gydymą, o tai gali ženkliai pagerinti gyvenimo kokybę.
Kiti galimi simptomai
Be stipraus skausmo, endometriozė gali pasireikšti:
- skausmu lytinių santykių metu;
- gausiomis ar nereguliariomis menstruacijomis;
- lėtiniu dubens skausmu;
- sunkumais pastojant;
- virškinimo sutrikimais menstruacijų metu (pilvo pūtimu, pykinimu).
Svarbu žinoti, kad simptomai gali skirtis – kai kurios moterys jaučia labai stiprų skausmą, kitos turi mažiau akivaizdžių požymių.
Kodėl svarbu neatidėlioti?
Endometriozė yra progresuojanti liga. Negydoma ji gali sukelti sąaugas, lėtinį skausmą ar vaisingumo problemų. Ankstyva diagnostika padeda valdyti simptomus ir išvengti komplikacijų.
Jei įtariate, kad jūsų skausmas nėra „normalus“, kreipkitės į ginekologą. Diagnozei gali būti reikalingi papildomi tyrimai, o gydymas parenkamas individualiai – nuo hormoninės terapijos iki chirurginių sprendimų.
Kada mėnesinių skausmas nėra normalus?
Lengvas ar vidutinio stiprumo diskomfortas pirmosiomis menstruacijų dienomis gali būti fiziologinis reiškinys. Gimda susitraukinėja, kad pašalintų gleivinę, todėl maudimas ar tempimas pilvo apačioje daugeliui moterų yra pažįstamas pojūtis.
Įprastas diskomfortas dažniausiai:
- trunka 1–2 dienas;
- yra pakeliamas be stiprių vaistų;
- netrukdo kasdienėms veikloms;
- nesukelia stipraus silpnumo ar alpimo;
- laikui bėgant nestiprėja.
Tokiu atveju skausmas, nors ir nemalonus, netampa gyvenimą ribojančiu veiksniu.
Tačiau mėnesinių skausmas nėra normalus, jei:
- jis trunka ilgiau nei kelias dienas ar prasideda gerokai prieš kraujavimą;
- kas mėnesį reikia stiprių nuskausminamųjų ar jų derinių;
- dėl skausmo negalite dirbti, mokytis ar atlikti įprastų veiklų;
- atsiranda pykinimas, vėmimas, galvos svaigimas ar alpimas;
- skausmas stiprėja su amžiumi;
- jis plinta į nugarą, kojas ar sukelia stiprų spaudimo jausmą dubens srityje.
Svarbus signalas – jei menstruacijų metu gyvenimas tarsi sustoja. Jei planuojate susitikimus, keliones ar darbus atsižvelgdama į tai, ar „ištversite“ tas dienas, tai rodo, kad skausmas viršija normos ribas.
Taip pat verta sunerimti, jei:
- kartu yra labai gausus kraujavimas;
- atsiranda skausmas lytinių santykių metu;
- nepavyksta pastoti;
- šeimoje yra buvę ginekologinių ligų, ypač endometriozės.
Mėnesinių skausmas neturėtų būti nuvertinamas ar laikomas neišvengiamu moteriškumo atributu. Jei jūsų patirtis gerokai skiriasi nuo to, kas laikoma įprastu diskomfortu, tai ženklas, kad verta ieškoti priežasties ir pasitarti su gydytoju.
Klausytis savo kūno – ne perdėtas rūpestis, o atsakingas požiūris į sveikatą.
