Užtenka minutės, kad žmogaus nekęstum. Užtenka valandos, kad žmogų pamėgtum. Užtenka dienos, kad žmogų įsimylėtum. Prireikia gyvenimo, kad žmogų pamirštum....
A
atsitiktinis
Kiekvieną rytą gali keltis į darbą Užvirus, išgerti puodelį arbatos, Bet tau kažkas kelia nerimą Gal tai, kad jau viskas...
Kuo tikėjom tirpsta sirpstančioj nakty, Ką galėjai tu, o ką dabar turi? Taip tikėjom,- o taip išėjo, Gero vėjo… gero vėjo! Pried. Jau nebebus tokių kaip tu,- Nebus tokių kaip aš, Kur mus nuneš, Kas mus supras?.. Aš nežinau kitų tokių žydrų akių.. Kaip įgėlė šitas keistas liūdesys, Mano gėle,...
Mano mintys ir jausmai Taip neįprastai lengvai Plaukia dangumi Ir aš stebiuos, kas tai Miestai, gatvės ir namai Dar neišsiųsti...
Baigės kinas. Būrelis vaikų Per balas šokinėja lauke Šiandien viskas kaip niekad laiku Jeigu dar orientuojies laike Girdis radijo balsas...
Šiandien ne laikas išmetinėti – Meilė pasibaigė! Atėjo kitas, turtingas, Už mane geresnis Ir laimę jis išvogė mums. Vieno tik trokštu, vieno maldauju, Vieno prašau tavęs: Duok man šią dieną žavingą Ir jau paskutinę, Paskiau te sau griūva dangus! Paskutinį sekmadienį Šiandien mes išsiskirsim Ir apleisim viens kitą Jau amžinai....
https://youtube.com/watch?v=QmnHGqd4xmA%3Fstart%3D1335 Leidos saulė, buvo vakaras ramus Parugėm ėjau aš vienas į namus Prie šaltinio skaidruonėlio pasukau Prie šaltinio ją tada...
Mes laimingi visai ir mums nieko nereik, Nes mes radome tai, ko ieškojom ilgai. Mes laimingi visai, mes tokie jau...
Tie, kurie skrenda per mėlyną dangų Ir tie, kur išdrįsta nuvyt abejonę Visi jie liepsnodami kyla ir krenta Tik tam, kad grąžintų tau tavo svajonę Ji skrenda kaip vėjas Malūnai ir fėjos Raganų burtai Alchemikų turtai Jūrų platybės Dangaus begalybės Vaivorykščių vartai Ir visi pirmi kartai Tie, kurie plaukia per...
https://youtube.com/watch?v=HkJtqAK12oI Nejaukiais vakarais apgraibom atsikandu vienatvės, Nekramtau, neišspjaunu, sukepinu lūpom žodžius, Akys išskobia tamsą, blaškausi karščiuojančiom gatvėm Ir genėju, genėju...
Tu nežiūrėk, mama, pro langą Už horizonto taip liūdnai. Ten ne tau liūliuoja ir ne tau ten ošia Giliųjų marių...
Prisimeni, kaip minioje pasmerkti mes stovėjom? Prisimeni, kaip negalėjom nebūti kartu? Prisimeni, kaip su visais pasroviui nenorėjom? Aš vis dar akimirkoj toj stebuklingoj esu Tik saldi, juoda naktis Pasibeldžia į duris Iš giliausių vandenų Kyla tūkstančiai laivų Palaimintas tas, kuris eina per lūžtantį ledą Kaip kunigas šviečiantis visas po meilės...
