Toli… Taip toli širdis, Dėl kurios aš galėčiau išskrist… Toli… Taip toli naktis, Po kurios aš galėčiau nuvyst… Ir jeigu...
Man nebeaišku, ką reiškia pravirkt ir liūdėt, Man nebeaišku, ką reiškia kentėt ir pabėgt. Aš nebemoku paslėpt savo juoko širdy....
Kas apkabins šaltą rudenį? Kas išbučiuos veidą liūdintį? Tu, tiktai tu Kas išklausys ilgų vakarą? Kas nuvalys sūrią ašarą? Tu, tiktai tu Klausiu savęs dažnai Ar mylėti nepavargai? Būti kartu, kai siaučia audros Eiti šalia painiais takais į amžiną meilę Plaukti tolyn, nors kyla bangos Aš...
Šiandieną visą dieną Ilgėjaus tavo balso. Laukimas spaudė širdį Ir protas jau neklausė. Norėjosi išgirsti Tą aksominį toną. Nervingai spaudžiu...
Tu iš rūko atėjai Žvaigždžių taku. Tu pasaulį nutapei, Ir man saugu. Nežydėtų balti žiedai, Pievų paukščiai nebečiulbėtų,...
Baltais delnais į tyrą dangų Aš savo laimės siekiu Tiesiom mintim į savo saulę Šiltą vėją veju Pakelk akis iš bedugnės Palik bėdas kitam krante Išskleisk rankas virš kasdienybės Šiandien galim skristi drauge Įsileisk juoką ir šilumą Nepaleisk, prarasti negalima Džiaugsmo ir meilės Kurią retai randi žemėj Įsileisk laimę neatrastą...
