Jurga Šeduikytė – Laisvė dainos žodžiai: Aš jau nepakeliu minciu apie tave! Kaip obelis, apsunkusi nuo vaisiu, Užlaužiu tragiškai nusvirusias...
J
Naujausias
Šiandien aš taip noriu gyventi, Noriu juoktis ir verk, Ir mylėt širdimi Paukščių takais su tavimi. Mano meilė – skriejantis...
Vėl basa Kilimu žolės, atgal slystu nuo kopos jūron? Su audra Vėjas susitaikė – gimsta šiluma iš lėto.. Nesvarbu, kad naktį dar šąla – Tau gražu ledinė žemė Su aušra Paukščiai bunda – mes užmiegam.. Pr. Mes su Tavim turim naktį drąsos Įsiklausyt į kalbą tamsos, Lipt stogais ir žiūrėt...
Kai saulė nusileis, Kai suprasiu, kad jau rugpjūtis, Kai žvaigždės danguje Laiminga noresiu būti. Savo mirusias mintis Išbarstysiu skrisdama virš...
Per silpna, kad likčiau Per tvirta išeit. Per arti nutolę, Glaudžiasi krantai. Mano upės kalba, Tik akmuo pakels. Mano durys...
Tu man primink mano vardą Ta kur ištardavai švintant Tu primink man jį vėl dar kartą Kai rasi mane… Ir sugražink mano sapną Kur išsipildo kas kartą Sugražink man jį vėl dar kartą Jei tik busi šalia… Pilnatis dainuos viena Kai viskas ką tu palikai Sapnuos tave… Pilnatis dainuos viena...
Muzikos danguj nėra, Todėl renkuosi žemę. Dar viena sunki diena, Bet gal tai bus į gera. Muzikos danguj nėra, Todėl...
Užmerkiau akis, pasinėriau giliai Į sapnų karalystę – ten, kur skraido laivai, Ten, kur žemė viršuj, o dangus apačioj –...
Ateis naktis virš tyliai miegančių senų klevų Ir mėnuo plauks virš upėj miegančios gelmės O aš tavas akis taip esu įsimylėjus Kad daugiau nenoriu nieko įsiliesti į sapnus Gal niekada aš čia daugiau nebestovėsiu Ir niekad jau tau nežiūrėsiu į akis Akis taip mylinčias, ilgesingas ir išlydinčias Ašarėlė, skruostu riedanti,...
Jau vėlu, jau vėlu, lapai krinta Ir užgesta nakties žiburiai Senas klevas prie vartų kartoja Per vėlai, per vėlai pamilai...
Pasislėpus kažkur nuo tavųjų akių Iškankinta širdim tavo vardą šaukiu Neišgirsi, oi ne, nes šalia praeitis Ji ilga ir tamsi...
Tu kaip viešnia išeisi ir negrįši Išeisi tu baltų beržų taku Kodėl kely suklups tavo jaunystė Ir žydros akys nepaklaus, kur tu Vaidensis tau jos garbanos auksinės Ir giedras šypsnys ramiame veide Sakyk, kodėl pasaulis toksai pilkas Kodėl be tavęs džiaugsmo nėr jame? Nejaugi niekad, niekad nesugrįši Ir nepažvelgsi niekad...
