Aš tik noriu, kad pajustum, Jog meilė gali viską, Šiąnakt. Aš tik noriu, kad žinotum, Jog visada svajojau apie mus....
M
atsitiktinis
Vivo per lei da quando sai La prima volta l’ho incontrata, Non mi ricordo come ma Mi entrata dentro e...
Aš netikiu žiema, jinai man peršalta, Stovai balti, šviesų nušviesti, Namų languos negęsta šviesos – taip gražu. Įbridęs pusnyje, vienintelis mieste, Aš tai matau kaip, kaip niekas kitas Iki namų man, dar taip toli. Ir nesibaigianti diena, kuri apgaus, Ir nesibaigiantis lietus, kuris nupraus tave, tave… Nuspraus tave… Nuspraus… Aš...
Ar meni, kai krito pirmas sniegas? Man sakei, tavęs nemyli niekas. Kažkada tiek daug svajų turėjom, Bet juk tu paleidai...
Kai baltam lede šyla nerimo dvasia, Taip jauku matyt, kuo tiki… Vėlei po egle laukia pasaka šalta Apie džiaugsmą ir...
Išeinu, kai lyja Viskas super gerai (ai ai ai) Šoku po lietumi (mi mi) Nieks nerūpi, kol lietus lis Niekad negalvojau aš Niekad nesusimąsčiau Ir nemačiau gerų ženklų Sustok minutę Taip smagu, net sau pavydžiu Išeinu, kai lyja Viskas super gerai (ai ai ai) Šoku po lietumi...
Mes kaip du sušalę paukščiai Glėbyje drebėjom baikščiai, Ištirpdė ledus Man tavo lūpų medus. Vienu du po kaštonų burėm Savo...
Aš nežinau,ar su manim, Tu bėgsi saulę palydėt. Kol tavo žvilgsnio nematau, Aš nieko nieko nieko nežinau. Jei susitiksim,aš ir...
Man patinka tai, ką Tu darai Man patinka tai, kaip Tu matai Tau tai tinka… Tu jauna dar gyvenimo nesugadinta Matosi širdis pas Tavęs nuotykiams – atrakinta Šypsena veide, net kai sušikta lauke Galima turėti gerą laiką su Tavim drauge Tavo paprastumas, nuoširdumas, Neleidžia, kad tarp mūsų būtų atstumas Tu...
(“Muzikos akademijos” dalyvių bendra daina) Rankos, tavo rankos liečia mano kūną, ir geriau nebūna Rankos, tavo rankos glosto mano kūną,...
Mažas berniukas kai buvau, Dažnai aš klausdavau savo mamos. Kai aš užaugsiu, kas tada bus, Ar aš būsiu normalus? Pyng...
Išnyksta svajonės, išblunka veidai. Ir vėl gi, rytojau, tu prabudai. Išblaškei sapnus, ištrynei vardus, Pasiėmei sielą, užvėrei vartus. Nejaugi grįžai atsiimti skolos? Žodžius palikai tiesiog ant odos. Rytinės liepsnos išdegina laukus. Kyla nemigos pažadintas dangus. Jo aimanas ir tylą šiurpina sparnai Ir tykiai nuskrieja tarytum aitvarai. Kur dėsi, likime, akimirką...
