Viena diena miesto fone Viena diena šalia tavęs Miesto fone… miesto fone Viena diena šalia tavęs… Ir vėl jaučiu… Gal...
Neo
atsitiktinis
Kaip man pasakyti Ką dabar jaučiu Ar galiu paklausti Ką sakytum tu Mes kartu Mes jaučiam daug daugiau Žinau kad...
Nusijuok… Prašau…. Tu nusijuok… Tu tik nusijuok,nusijuok Mažyte nusijuok prašau… Kiekviena… Nauja diena… Nors trumpam primins Tavo lengvą juoką Aš žinau,aš supratau…Mmmm Be Tavęs.. Bijau pilkų dienų Tu tik nusijuok nusijuok Mažyte nusijuok prašau Nusijuok nusijuok Mažyte nusijuok prašau Tu tik nusijuok nusijuok Mažyte nusijuok prašau Aš prašau… Supratau… Ką...
nusijuok, išsipink kasas ir akių daugiau neslėpki leisk įkvėpt daugiau oro gaivaus tu laisva kaip laukų gėlė ir lengvai nerūpestinga...
Tėvyne dainų ir artojų, Už ką tu mus šitaip baudi? Į kokį džiaugsmingą rytojų Per skausmą ir kraują vedi? Iš...
Tyliai aušta diena, Baltam rūke Ąžuolynas Kaune. Jau bunda mano senas miestas Ir žadina kas rytą mane. Ąžuole šventas, daug meni, Istoriją užkloję tavo lapai žali. Bažnyčių bokštai remia dangų, Aš linkiu tau laimės kely, Laimės linkiu kely… Jau varpai gaudžia, aidi, Kviečia jie – vienybė, laimė taip arti. Ir...
Su Tavim… Vėl jaučiu gaivų lietų…. Su Tavim… Vėl jaučiu saulės kaitrą… x2 Su Tavim… Kai Tu šalia… Aš vėl jaučiu...
pamiršau pasakyti tau išklausyk,išklausyk aš jau maniau aš jau maniau per pasaulį eisiu ratu aš klydau tu nepyk aš pamiršau...
Aš tiek nedaug prašau… (x2) Tiek daug naktų, Dar daug minčių… Aš pavargau. Kur aš esu? Aš suradau, Bet vėl praradau. Ir vėl einu… Aš vėl einu… Aš tiek nedaug prašau – Jei gali, man atsakyk. Aš tiek nedaug prašau – Man primink, ką pamiršau. Gal per ilgai Einu ratu?...
Tu ištirpai žmonių minioj Aš pajutau akimirką Akimirką buvau šalia Kiekviena, kiekviena akimirka Širdy palies mane Kiekviena akimirka Primins tave...
Kai… Diena užges… Ateisi Tu… Nakties taku… Kas… Tyla ar žodžiai… Mano sieloj… Nes Tu vėl šalia Ir vėl aš...
Aš nieko negaliu pakeisti, Aš bijau tave paleisti. Šaltas vėjas mane ištrynė, Liko gatvė rudeninė. Daug nepasakytų žodžių Ašarom pabiro į žemę. Niekada tavęs nepamiršiu, Tu priminsi mano vienatvę. Prisiglausiu prie tavo veido, Rudeninio tavo veido… Prisiglausiu prie tavo rankų, Rudeninių tavo rankų… Taip sunku tave...
