Ieskokite senio gudraus, Kuris pasakys, kada baigiasi jusu laikas. Vienintele aki primerks. Zvaigzde i gelmes pasinerusi nakti skaito. Prasideda mano...
Obtest
atsitiktinis
Ragaudami kraujo raudonus lasus Is naujo atgyja ginklai Pabunda, prisikelia karo vadai Uzstaugia isalke vilkai… Vytie! pusk ragan! Kviesk visus...
Ir vėl į mūšį traukiant mūs ginklai nerimsta; Tik priešo kraujas gali pergalę nulemt, Kovoj gyvenimas akimirksniu pavirsta Auka Seniems Dievams… Auka Seniems Dievams… Kovoj gyvenimas akimirksniu pavirsta Auka Seniems Dievams… Iš mūšio grįžtantį mane varnai ramino, Liepsna nuplovė mano kruvinas rankas, Ši mano pergalė nebuvo paskutinė Auka Seniems Dievams…...
“Juo daugiau bus pralieta krikscionisko kraujo, juo geriau augs duona musu zemeje” Dunda zeme, staugia vejas As, nuozmus mirties skelbejas...
Triuškinantys žygiai nesustabdė nė vieno, Griausmas šaukia kilt kovon – tokia Dievų valia, Kraujas susilieja ir visi kaip vienas Pasiryžę...
Sulauk, kol akmenį suskaldys daigas. Nesensta akys, amžiais stebinčios tave. Susikerta keliai ir viskas baigias. Prasideda iš naujo nesibaigianti diena. Tiek prakeikimų kraujas nuodytas atlaikė. Atleido priešams šitiek deginta širdis. Pasvirę ąžuolai išsitiesia į dangų. Jūs likot vakar, mes keliaujame pirmyn. [Priedainis] Ugnis sujungia mūsų protėvius į viena. Vanduo ir...
Pirmyn, raiti viesulai, Žemę sudrebinkit, priešas lai bijo! Karčiais ugniniais žirgai Neša per dykvietes vyrus. Priesaiką tvirtino savo krauju Protėvių...
Ten, kur saulė leidžias vakaruos, kur Prūsų giminės Pavargusios kovot su kryžių nešančiais šunim, Krito Pamedė, Galinda, Barta, gynės Semba...
Kas mane islaisvino, išdrįso pazadint is miego gilaus? Ne veltui tikriausiai zinojot, ka gausit. Ko mane isjudinot? Galingi kalnai suvirpejo, drebejo. Neveltui prikelet pabegti norejot. Audra Audra Audronasa! Kam mane prisisauket? Ramybe, tyla pasitrauke is sleniu. Ne rytas isaus, ne saule nuraus. Kur mane ikalinot? Tamsybeje sielu sukaustyto ledo. Nelaukit...
Kuomet nutruksta kankliu stygos Ir baltinius nuspalvina vaidilos kraujas Kuomet artojas ardamas sudeginta rugiu lauka zemej randa kalavija Kuomet grizusi...
Žaizdos negyja, nes nėra vilties sugrįžti namo, Kalbos netyla, sėjančios baimę kario galvoj. Svetimas kraštas, tolimas kelias, žemė juoda, Mūšis...
Isvaduota jegu, tamsoje isaustu Dvasios gelmese bunda galia Dovanota rusciu zveriaveidziu Dievu Virs kariaunos iskyla kruvina veliava Urzgia, staugia kariai, nuramint nepavyks Kraujo troskulio ju arsiose sirdyse Kojos nesa pirmyn, akys iesko aukos Musio pradzia paskelbs nuridenta galva Uzvaldo krauju persisunkus aistra Ir akys isiplieskia pykcio liepsna… Kraujas tryksta stulpais,...