Kuomet nutruksta kankliu stygos Ir baltinius nuspalvina vaidilos kraujas Kuomet artojas ardamas sudeginta rugiu lauka zemej randa kalavija Kuomet grizusi...
Obtest
atsitiktinis
Trys žiemos mus vedė užšalusiom upėm, Klaidino miškų gūdumoj, Vilko kantrybė į geležį vertė Dar vieną dieną išlaukt. Mes grįžtam...
Kas mane islaisvino, išdrįso pazadint is miego gilaus? Ne veltui tikriausiai zinojot, ka gausit. Ko mane isjudinot? Galingi kalnai suvirpejo, drebejo. Neveltui prikelet pabegti norejot. Audra Audra Audronasa! Kam mane prisisauket? Ramybe, tyla pasitrauke is sleniu. Ne rytas isaus, ne saule nuraus. Kur mane ikalinot? Tamsybeje sielu sukaustyto ledo. Nelaukit...
Žaizdos negyja, nes nėra vilties sugrįžti namo, Kalbos netyla, sėjančios baimę kario galvoj. Svetimas kraštas, tolimas kelias, žemė juoda, Mūšis...
Ragaudami kraujo raudonus lasus Is naujo atgyja ginklai Pabunda, prisikelia karo vadai Uzstaugia isalke vilkai… Vytie! pusk ragan! Kviesk visus...
“Juo daugiau bus pralieta krikscionisko kraujo, juo geriau augs duona musu zemeje” Dunda zeme, staugia vejas As, nuozmus mirties skelbejas Vis lekiu pirmyn Ten verpetai sukuriuoja, Liepsnomis dangus gaisruoja, Ei, tolyn, tolyn! Kas cia stovi man ant tako? Tavo brolis – jis atsako… Brolis? – a, tai tu… Ir pamates...
Juodus akmenis ridenam I pakalne amzinai. Slysta zeme is po koju, Kalnas stiebiasi aukstai. Kas ikopss, kas pasauks is anapus?...
Ir vėl į mūšį traukiant mūs ginklai nerimsta; Tik priešo kraujas gali pergalę nulemt, Kovoj gyvenimas akimirksniu pavirsta Auka Seniems...
Isvaduota jegu, tamsoje isaustu Dvasios gelmese bunda galia Dovanota rusciu zveriaveidziu Dievu Virs kariaunos iskyla kruvina veliava Urzgia, staugia kariai, nuramint nepavyks Kraujo troskulio ju arsiose sirdyse Kojos nesa pirmyn, akys iesko aukos Musio pradzia paskelbs nuridenta galva Uzvaldo krauju persisunkus aistra Ir akys isiplieskia pykcio liepsna… Kraujas tryksta stulpais,...
Sulauk, kol akmenį suskaldys daigas. Nesensta akys, amžiais stebinčios tave. Susikerta keliai ir viskas baigias. Prasideda iš naujo nesibaigianti diena....
Pirmyn, raiti viesulai, Žemę sudrebinkit, priešas lai bijo! Karčiais ugniniais žirgai Neša per dykvietes vyrus. Priesaiką tvirtino savo krauju Protėvių...
Ten, kur saulė leidžias vakaruos, kur Prūsų giminės Pavargusios kovot su kryžių nešančiais šunim, Krito Pamedė, Galinda, Barta, gynės Semba Ir Notanga sukilimais šlavė vokiečių pilis. Penkiasdešimt metų kovės narsiai, nenurimo Karo būgnas, plakt širdis, kerštu liepsnojantys ginklai, Teks palikt tėvų žemes ir pažadą sugrįžt, ugnim Išdegint tai, kas svetima,...
