Laukas. Tolimas žydintis laukas… Eglių ošimas, Samanų liūnas… Laukas… Tolimas. Paglostyk Eglės kamieną, Paliesk Skaudžius jos spyglius, Kad išvystum Tolimą...
Pievos
atsitiktinis
Būsi. Liksi. Tiksi Lyg kraujas smilkiny Dar vieną saulės blyksnį Širdy padalini Į nebūtį ir būtį Akimirksny trapiam Į šventą...
Man per tamsi šita šviesa .Šita Ugnis kaip ledas – ji manęs nešildo. Įš dilgėlių išaustas rūbas – šilkas Man peršvelnus.Ir tiktai tu, mirtie, Sesuo mana, – tyra ,karšta ,šviesi. Tavęs ir trokštu – ir bijau. Laiminga, Kai rožės vysta , o dygliai susminga Į pačią širdį –su tavim esu....
Mano Šaltas lietus, Mano Piktas lietus… Ach, Kodėl vėlei Tu jam Atvėrei vartus? Nuvilnys, Nuliepsnos Jis Ugniniais lašais… Kas Atleis...
Štai užsiplieskia ir gęsta lapai rudenį… Kas,kodėl mums davė gestą, gamtai – judesį? Kas,kodėl mums davė klausą ir dar klausimą?-...
Mūs, regis, Nė būti nebuvę… Tik protėvių mituos Lyg saulę pro debesį Probrėkšmiu kartais regėję, Tyliai daliję Lyg patirti skaudžią Ateinantiems savo vaikams. Regis , Nė ženklo nelikę, Tik gyrių ramybėj Tarp Dauguvos ir Šventosios. Dar kaulai pilkapiuos dūli… O visgi Kažkur padrikuos atžalynuos Žiebe nematomą ugnį Pasklidusios titnago šukės,...
Tu mėnuli baltas- Iki skausmo šaltas. Degsiu žvakę juodą Rasiu mirtį paguodą. Mano broliai medžiai Tavo baltą žvilksnį Rinks surinks...
