Perplėštos kelnės, žaislai prie klevo Guzas pakaušy, vaikystė mano Tratinom karą ir saulės užteko Nesuprastas laikas grūdino atakom Valgėme duoną,...
Nejau tik man vienam pabosta šnekos Klausimai, ką sutinki, dažnai pilki, seni Vos išvydus klos: kaip sekas? Kas dar naujo?...
Mylimi lig ašarų, jovarai gyvuos. Jie nuo pat vaikystės vasarų Man posmuose dainos. Kol menu peizažą tolimą, Rodo kelią tartum švyturiai. Moja grįžtančiam namolio man Sodžiaus jovarai. (4×2) Laikas nejučiom prabėgdavo, Jo tausot neįpratau, Noris visuomet skubėt namo, Jei žinai – ten lauks… Kol gerai – neklausiame, Jei blogai –...
Išėjau per lietų šiltą Tėviškės laukų Sveikinti tave, Sveikinti tave, Tave, jaunyste mano. Pasitinki tu mane iš tolo, Pavadink gimta...
Gyvenimas greit bėga kaip laikas Prabėga jis pro mus šalia Sunku suvokti, kur jis pradingsta Apauga kapas žalia žole ...
Dabar, mieli draugai, Likimas leido man prabilti. Už tai dėkingas jam, Galėdamas prisipažinti. Šiandien einu keliu, Kuris yra gan sudėtingas, Tačiau ištart galiu: Taip, aš laimingas. Kiek daug gerų žmonių Likimas lėmė man pažinti! Turiu tikrų draugų Ir nebijau jais nusivilti. Dabar žinau tikrai – Žmogus negali būt niekingas. Todėl...
Vaikštinėjau aš šia plačia gatve, Tiktai tuomet kelias nevedė dar pas tave. O dabar skubu, o dabar lekiu, Nes toj...
https://youtube.com/watch?v=9b94VVhcLRA Sužibo jau danguj vilties žvaigždė Dvejonės dingo, džiaukis ir tikėk Rytą dovanos be vargų, kančių Mums kūdikėlis savo gimimu...
Vienas einu per žemę Aš nerandu paguodos Spengia širdy tyla Sieloj žaizda atvira Slegia mane neviltis Tarytum Žemėj aplinkui tik mirtis Vienišoj tyloj nakties Tu pažvelk į dangų Pro dievulio langą Neprarask tu vilties Vienišas ir pavargęs Rankas keliu į dangų. Skliautas nusėtas žvaigždžių Lyg tavo...
Skrisk, svajone, sparnuotoji mano, Kur kalneliai ir lygumos žalios, Kur švelnus taip malonus vėjelis, Kur toks žydras gimtasis dangus. Nusileiski...
(Ūdrio arija iš operos “Pilėnai”) Aš papuošiu žirgo galvą pinavijom, Apkaišysiu pavadėlį žaliom rūtom. Ir valdovui tartum tėvui, Nusiėmęs kepurėlę,...
Galvom suaugę, baras profesoriai, Kad vietomis gabus, bet nerimtas. O man, kur pasižiūru, visur pavasariai – Kiekvienoj kišenėj pavasarių šimtas! Išeini – aplinkui gyvenimo potvynis Visus širdies kalnus baigia apsemti. Bendrai pasiutimas eina visuotinis, Taigi neimsi perneval trūnyt ir senti. Nusigrįžta, kad saulė per kaitriai nekaitintų, Kad akuliorių stiklai neištirptų,...
