Tu nežinai kodėl šalikelėj sustoji Kodėl pamoji šūkteli palauk Taksistas atsidūsta užsideda kepurę Tavęs pasiteirauja kur brolau Tau burnoje ištirpsta...
Vytautas Kernagis
Vytauto Kernagio dainų žodžiai – tai rubrika, skirta vieno ryškiausių Lietuvos muzikos kūrėjų ir kultūros asmenybių palikimui. Čia pateikiami Vytauto Kernagio dainų žodžiai, kurie daugelį metų lydi skirtingas kartas, atspindi lietuvišką tapatybę, ironiją, jautrumą ir gyvenimo išmintį.
Šioje kategorijoje rasi žinomiausių ir mažiau girdėtų Vytauto Kernagio dainų tekstus, leidžiančius iš naujo įsigilinti į jų prasmę. Jei tau artima lietuviška muzika ir žodžio galia, ši rubrika taps prasminga vieta sugrįžti prie laiko nepavaldžios kūrybos.
Seniausias
Nei tu raudojai, nei tu bareisi. Nei mes sugrįšim, nei mes pareisim. Kol turim kelią, į priekį einam. Kol turim...
Ko nerimsti, žmogau, it paukštis? Ko braidai vis po žolę basas? Vakarai rudenėjant vėsūs, O rytais tokios šaltos rasos… Ko vis ieškai, žmogau, it paukštis? Ko vis lauki ant ilgo kelio? Negali be dangaus gyventi – Negali gyvent ir be žemės!.. Bet jei ieškai – ieškok iki galo! Tam sparnai...
ant aukšto kranto upės mėlyno malonu pasvajoti ir išgerti atėję kolūkiečiai padainuos papasakos apie šių metų derlių apie brigadinės rangos...
Nieko broliai arė Rudenio žemelę Ir atrado avinėlį Užriestais rageliais. Avinėli mažas, Baltas sidabrini, Ką tu mums kalbėsi, Stačias stovėdamas?...
https://youtube.com/watch?v=Xp7LLrCOgdQ Ryto rasą nuo žiedų nubrauksiu Ir rasotu delnu pasigausiu vėją Pasigavęs vėją, pasidirbsiu laivę, Pasidirbęs laivę, pas tave išplauksiu Rytą vakarą, žiemą vasarą, Saulei šviečiant, lietui lyjant, Sningant sodams, riešutams byrant, Lauk manęs. Vakarais po pievas rūkas vaikštinėja, Aš tą visą rūką klonin susikviesiu, Susikvietęs rūką, pasidirbsiu laivę, Pasidirbęs...
Man vasara miške patinka Tiek daug visokių kirmėlių Ilgų gyvačių čia nestinga Anei gražuolių siurbėlių Štai šerno viduriai išvirtę Ten...
tu neklausk, kas atsitiko, tikriausiai nieko, tiesiog kažkas paliko ieškoti pirmo sniego, o kažkas nuėjo nepatikėjęs ir nesupratęs paukščių kalbos....
Vosilką rankoje laikai Visai kitaip negu po karo Atėjo nuostabūs laikai Miške rasos žemčiūgai karo Iš laimės, ne nuo pagirių Parkristum į gėlėtą veją O virš gimtųjų pagirių Vėjelis debesėlį veja Kasdien ką nors vis pamatai Į sielą krinta gėrio grūdas Čia naujo namo pamatai Ten į teatrą žmonės grūdas...
Tik niekam nieko nesakai Tiktai pakyli, išeini Tiktai dangus labai aukštai Tiktai draugai labai liūdni Tik niekam nieko nesakai Tiktai...
Išves mane baltas sodininkas dar nepabudusį Šviesų birželio vidurnakti kabančiais lieptais. Tarp žemės ir mėnesio vandenys tyvuliuos ir žvaigždės žydės...
Praskrido drambliai į rytus Tikriausiai vėl suks sau lizdus Žalias banginis paklausė, kur skrendam mes Vis tiek, juk šiandien ne penktadienis Bet kur visi mes lekiam, o kas atsakys man? Paklausiau aš katino mirusio: “Kuo plyta nuo dviračio skiriasi?” Įlipo dvi silkės į obelį Kaip gera turėt automobilį Bet kur...
