Leiskite pradėti nuo drąsaus teiginio: nerimas, kaip mes jį supratome iki šiol, neegzistuoja. Šokiruoja? Galbūt. Akivaizdu? Tik jei kada nors tikrai sustosite ir pagalvosite, ką jaučiate, užuot priklijavę pirmą anglų kalbos žodį, kuris gyvena jūsų galvoje, gąsdina ir nemoka nuomos.
Protas ir Jausmai
Rubrika „Protas ir Jausmai“ – tai erdvė, kur susilieja meilė, protas ir jausmai. Čia rasite naudingus patarimus, padedančius kurti tvirtus, pagarba ir supratimu grįstus ryšius. Aptariame tiek romantinius, tiek šeimos ir draugystės santykius, analizuojame emocinius išgyvenimus, konfliktų sprendimo būdus ir jausmų reikšmę kasdieniame bendravime. Jei ieškote įžvalgų, kaip puoselėti artumą, suprasti save bei kitą – ši skiltis skirta būtent jums.
Santykiai tarp dviejų žmonių – tai nuolatinis kompromisų, supratimo ir prisitaikymo menas. Kai partnerių charakteriai yra skirtingi, santykiai gali būti tiek dinamiški ir įdomūs, tiek sudėtingi ir kupini iššūkių. Skirtingi asmenybės bruožai, požiūriai ir gyvenimo būdas daro didelę įtaką tarpusavio ryšiui. Taigi, kaip skirtingi charakteriai veikia santykius ir kaip juos subalansuoti?
Santykių pabaiga – viena skausmingiausių patirčių kiekvieno žmogaus gyvenime. Tai etapas, kai nusvyra rankos, linksta kojos. Tai ilgas, liūdnas ir ašaromis pažymėtas gyvenimo tarpsnis. Kaip elgtis išsiskyrus su mylimu žmogumi, kad šis susitaikymo su nauja realybe laikotarpis taptų lengvesnis ?...
Draugystės pradžia - tai tas laikas, kai iš rankų nepaleidi savo mobiliojo telefono. Juk nežinia, kada gi tas įsižiūrėtas žavuolis sugalvos tau žinutę parašyti......
Merginos iš prigimties linkusios ieškoti savo trūkumų ir būdų juos patobulinti ar užmaskuoti. Tačiau viena, kai savo trūkumą matai pati, o visai kas kita, kai į skaudžiausią vietą pabrėždamas trūkumą kerta patinkantis vaikinas......
Remiantis statistika, vis daugiau jaunimo patiria smurtą per pasimatymus. Smurtas pasireiškia įvairiomis formomis: psichologinis, emocinis, fizinis, lytinis smurtas. Smurtas per pasimatymus vis dar yra tabu, apie jį kalbama su panieka, tyliai, praneša saveyouth.org...
Šis mėnuo paskelbtas mėnesiu be smurto prieš vaikus. Jaučiu pareigą parašyti apie smurtą šeimoje ir jo padarinius. Dažniausiai smurtas šeimoje kyla dėl įtemptų santykių šeimoje. Psichologai ir psichiatrai ypač pabrėžia šeimos narių santykių svarbą. Smurtą šeimoje vaikams suaugus gali išprovokuoti ir gana įprastas tėvų baudimas už atliktas eibes....
Apklausėme septynis vaikinus ir pabandėme išsiaiškinti, ko, kalbant apie merginų išvaizdą ar elgesį, vaikinai negali toleruoti. Paskaityk - gal viskas bus žinoma, o gal kažkas ir nustebins?...
Socialiniai tinklai šiandien yra neatsiejama kasdienio gyvenimo dalis, tačiau jų įtaka santykiams yra dviprasmiška. Viena vertus, jie suteikia naujų būdų bendrauti ir išlaikyti ryšius, kita vertus, gali tapti įtampos ir nesusipratimų šaltiniu. Kaip užtikrinti, kad socialiniai tinklai nekenktų santykiams ir padėtų išlaikyti harmoniją? Šiame straipsnyje nagrinėjame dažniausiai kylančias problemas ir pateikiame praktinius patarimus, kaip išlaikyti balansą.
Socialiniai tinklai tapo neatsiejama mūsų kasdienybės dalimi, tačiau kartu jie kelia daug iššūkių savęs vertinimui ir pasitikėjimui savimi. Nuolatiniai idealizuoti atvaizdai, kuriuos matome internete, gali priversti mus abejoti savo verte ir netgi sukelti nerimą ar nepilnavertiškumo jausmą. Ką galime daryti, kad socialiniai tinklai netaptų savęs vertinimo kliūtimi? Štai keletas patarimų, kaip išlaikyti pasitikėjimą savimi ir priimti save tokius, kokie esame, net ir socialinių tinklų įtakos laikais.
Socialiniai tinklai tapo neatsiejama mūsų kasdienybės dalimi, tačiau jų įtaka savivertei ir emocinei būklei dažnai kelia susirūpinimą. Daugybė tyrimų rodo, kad socialiniai tinklai gali turėti tiek teigiamą, tiek neigiamą poveikį savęs vertinimui. Nuolatinis kitų žmonių „tobulų“ gyvenimo akimirkų stebėjimas gali sukelti jausmą, kad mūsų gyvenimas nėra toks įspūdingas. Štai keletas patarimų, kaip išlaikyti sveiką santykį su socialiniais tinklais ir jaustis geriau.
Naujausias Ohajo valstijos universiteto mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė, kad dažnai asmenukes (angl. selfies) darantiems vyrams būdingos stipriau išreikštos psichopatinės tendencijos, o tie, kurie prieš įkeldami nuotraukas jas pakoreguoja – labiau linkę save įasmeninti. Tačiau nepriklausomai nuo to, vyrai savo nuotraukas koreguoja ar ne, abi asmenukes demonstruojančios grupės pasižymi stipriau išreikštu narciziškumu nei vidutinis vyras....













