Vertinamos dėl skirtingų savybių

„Šį ketvirtadienį tiek elektroninėse, tiek fizinėse parduotuvėse pirkėjai pačių įvairiausių arbatų įsigyti gali žymiai pigiau, net su 40 proc. Nuolaida taikoma perkant dvi ar daugiau, net ir skirtingas šios kategorijos prekias, tad nepamirškite arbatos atsagomis namuose pasirūpinti pigiau. Nuolaidos taikomos aktyvavus Super ketvirtadienio kodą”, – sako prekybos tinklo „Rimi Lietuva” viešųjų ryšių ir korporatyvinės atsakomybės vadovė L. Lesauskaitė-Remeikė.

Kaip teigia „Rimi” atstovai, skirtingos arbatos rūšys pasižymi skirtingomis savybėmis, todėl šaltuoju sezonu kiekvienas gali atrasti sau tinkamiausią. Žalioji arbata vertinama dėl didelio antioksidantų kiekio, kurie padeda organizmui kovoti su laisvaisiais radikalais ir palaikyti bendrą imunitetą.

Juodoji arbata tonizuoja, suteikia energijos ir gali padėti palaikyti širdies bei kraujagyslių sveikatą. Ne mažiau svarbią vietą šaltuoju metų laiku užima ir žolelių arbatos. Ramunėlių arbata ramina, padeda atsipalaiduoti, gerina miegą, pipirmėtės palengvina virškinimą, o imbiero arbata ypač vertinama dėl šildančių savybių ir pagalbos kovojant su peršalimo simptomais. Tokios arbatos dažnai neturi kofeino, todėl tinka gerti ir vakare, prieš miegą.

Prieskoniai – ne tik skoniui, bet ir naudai

Norint arbatą praturti naudingomis medžiagos jas galima paskaninti įvairiausiais prieskoniais. Prieskoniai arbatoje naudojami ne tik dėl skonio ar aromato. Daugelis jų nuo seno vertinami dėl natūralių savybių, kurios ypač aktualios šaltuoju metų laiku ir pajutus peršalimo simptomus.

Pavyzdžiui, cinamonas dažnai vartojamas tuomet, kai jaučiamas šaltkrėtis ar bendras kūno atšalimas. Cinamonas taip pat gali padėti palaikyti cukraus kiekio kraujyje balansą ir suteikia arbatai natūralaus saldumo pojūtį, todėl neretai leidžia sumažinti pridėtinio cukraus kiekį.

Gvazdikėliai vertinami dėl intensyvaus aromato ir savybių, kurios padeda nuraminti sudirgusią gerklę. Jie dažnai naudojami šiltuose gėrimuose peršalimo laikotarpiu, kai vargina gerklės perštėjimas ar balso prikimimas. Imbieras laikomas vienu efektyviausių prieskonių peršalimo metu. Jis gali palengvinti gerklės skausmą ir palaikyti bendrą organizmo atsparumą virusams. Tuo tarpu kardamonas padeda palengvinti kvėpavimą, sumažinti sunkumo jausmą po valgio, kuris kartais pasireiškia ligos metu. Ciberžolė dažnai naudojama siekiant sustiprinti šildančių gėrimų poveikį, ypač derinant su imbieru ar juodąja arbata.

Reikia tinkamai paruošti

Vis tik, tam, kad arbata išlaikytų geriausias savo savybes – reikia ją taisyklingai paruošti.

Pavyzdžiui, žolelių ir žaliosios arbatos nereikėtų plikyti verdančiu vandeniu. Tinkamiausia temperatūra yra 80–85°C – taip išsaugomi antioksidantai. Medų į arbatą dėti galima tik tada, kai ji šiek tiek pravėsta, mat karštas vanduo sunaikina visas vertingąsias medaus savybes. Ruošiant imbierų arbatą šviežią imbierą geriausia sutarkuoti arba stipriai sutraiškyti, kad išsiskirtų gingerolis – medžiaga, pasižyminti priešuždegiminiu poveikiu.

„Rimi” atstovai dalijasi ir keliais naudingų sveikatai arbatų receptais, kurias verta pasiruošti namuose.

Arbata su imbieru ir ciberžole

Ingredientai:

• 1 puodelio vandens
• 6viežio imbiero šaknies (sutarkuotos arba sutraiškytos)
• 1/2 šaukštelio ciberžolės
• Žiupsnelio juodųjų pipirų
• Citrinos ir medaus (pagal skonį)

Paruošimas:

Imbierą ir ciberžolę užpilkite karštu (ne verdančiu!) vandeniu. Įberkite pipirų ir leiskite pritraukti apie 5–10 minučių. Kai gėrimas šiek tiek atvės, įspauskite citrinos sulčių ir įdėkite šaukštelį medaus.

Ramunėlių ir gvazdikėlių arbata

Ingredientai:

• 1 šaukšto džiovintų ramunėlių
• 3–4 gvazdikėlių
• 1 cinamono lazdelės
• Puodelio vandens

Paruošimas:

Ramunėles, gvazdikėlius ir cinamono lazdelę užpilkite karštu vandeniu. Uždenkite ir palaikykite 7–8 minutes. Prieš gerdami galite nukošti.

Juodoji arbata su kardamonu ir pienu

Ingredientai:

• 1 puodelio stiprios juodosios arbatos
• Šaukštelio kardamono
• Šlakelio pieno
• Žiupsnelio malto cinamono

Paruošimas:

Užplikykite juodąją arbatą kartu su kardamonu. Leiskite pritraukti 5 minutes. Įpilkite pašildytą pieną ir pabarstykite cinamonu. Jei mėgstate saldžiau, šią arbatą labai tinka gardinti ruduoju cukrumi arba klevų sirupu.

The post Pajutote peršalimo simptomus? Išbandykite arbatą su prieskoniais, stiprinančiais imunitetą appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

„Kadangi saulės poveikis ribotas, vitamino D gamyba odoje sumažėja, todėl pacientams dažnai nustatomas šio vitamino trūkumas. Jis padeda reguliuoti imuninę sistemą, palaiko normalų kalcio ir fosforo balansą bei kaulų mineralinį tankį, taip pat gali teigiamai veikti nuotaiką. Suaugusiesiems dažniausiai rekomenduojama profilaktinė dozė yra 1000–2000 TV per dieną, priklausomai nuo individualių poreikių ir laboratorinių tyrimų rezultatų”, – sako sveikatos sprendimų centro „Antėja” šeimos gydytoja Evelina Rimdžienė. 

Vitamino D receptoriai yra beveik visose imuninių ląstelių rūšyse – T ir B limfocituose, makrofaguose, todėl pakankamas vitamino D kiekis padeda stiprinti organizmo atsparumą infekcijoms, mažinti uždegimus ir palaikyti subalansuotą imuninį atsaką, išvengiant autoimuninių reakcijų ar pernelyg stiprių uždegimų. 

„Kalbant apie emocinę sveikatą, vitaminas D dalyvauja smegenų veikloje, skatindamas neuromediatorių – tokių kaip serotoninas – gamybą, kurie reguliuoja nuotaiką. Mažas vitamino D kiekis gali sukelti nuotaikos svyravimus, nuovargį ir net depresijos simptomus. Sezoninės depresijos atveju – ypač žiemą, kai saulės spindulių mažiau – vitamino D trūkumas gali prisidėti prie nuotaikos sutrikimų, todėl pakankamas šio vitamino kiekis gali padėti palaikyti nuotaiką ir sumažinti sezoninės depresijos riziką”, – dėsto gydytoja. 

Kokie simptomai rodo, kad trūksta vitaminų? 

Simptomai, rodantys vitaminų ar mikroelementų trūkumą, ne visada būna aiškūs ar vienareikšmiški. Kai kurie požymiai gali būti subtilūs arba palaipsniui vystytis, todėl dažnai priskiriami bendram nuovargiui, stresui ar gyvenimo būdo veiksniams. 

„Pavyzdžiui, vitamino D trūkumas gali pasireikšti silpnumu, raumenų skausmu ar nuotaikos svyravimais, o vitamino B12 trūkumas – nuovargiu, silpnumu, galvos svaigimu ir tirpimo pojūčiu rankose ar kojose. Trūkstant vitamino C dažniau susergama peršalimo ligomis, gali kraujuoti dantenos ir lėčiau gyti žaizdos. Vitaminas A dažniau atsispindi regėjimo sutrikimais prastai apšviestose vietose ir sausa oda, o cinko ar seleno trūkumas gali silpninti imunitetą ir didinti infekcijų riziką”, – sako gydytoja. 

Vis dėlto dauguma įvairių vitaminų trūkumų gali jokiais plika akimi matomais būdais nepasireikšti, todėl efektyviausia nustatyti tikrąjį organizmo vitaminų ir mineralų kiekį atliekant kraujo tyrimus. 

„Daug žmonių multivitaminus vartoja profilaktiškai, neįvertinę tikrojo organizmo poreikio, todėl papildai gali būti neveiksmingi arba net kenksmingi. Todėl geriausia pirmiausia atlikti kraujo tyrimus ir, remiantis jų rezultatais, tiksliai parinkti reikiamus vitaminus bei mineralus. Taip galima efektyviau palaikyti imunitetą, bendrą sveikatą ir išvengti perdozavimo, ypač vitamino A, D, E bei kai kurių mineralų, pavyzdžiui, cinko”, – teigia E. Rimdžienė. 

Ypač rizikingas yra riebaluose tirpių vitaminų – tokių kaip A, D ar E – perdozavimas, nes šie vitaminai, taip pat kai kurie mineralai, gali kauptis organizme ir sukelti toksinį poveikį. 

Svarbu laikytis tinkamo vartojimo laiko ir sąlygų: kai kurie vitaminai geriau įsisavinami kartu su riebalais (A, D, E, K), o kiti – tuščiu skrandžiu (pvz., vitaminas C). Nepakankamas dėmesys šiems dalykams gali sumažinti papildų efektyvumą. 

Be to, vitaminai ir mineralai gali sąveikauti su vaistais arba vieni su kitais, keisdami absorbciją ar poveikį organizme, todėl labai svarbu atidžiai įvertinti vartojimo derinius. 

Svarbūs visi vitaminai 

Tyrimus atlikti svarbu ne tik siekiant išsiaiškinti vitamino D trūkumą. Medikė pabrėžia, kad visi vitaminai yra svarbūs ir organizmui būtinas jų balansas. „Pavyzdžiui, vitaminas B12 yra itin svarbus organizmo sveikatai, ypač nervų sistemai ir kraujodarai. Jis atlieka kelias svarbias funkcijas: dalyvauja raudonųjų kraujo kūnelių gamyboje, palaiko normalią nervų sistemos veiklą, dalyvauja DNR sintezėje ir energijos apykaitoje. Pakankamas vitamino B12 kiekis padeda išvengti anemijos, nuovargio, nervų pažeidimų bei atminties sutrikimų”, – sako „Antėja” gydytoja E. Rimdžienė. 

Vitaminas B12 taip pat svarbus neuromediatorių – tokių kaip serotoninas ir dopaminas – sintezei, todėl jo pakankamas kiekis gali padėti palaikyti nuotaiką, mažinti depresijos riziką ir gerinti bendrą psichinę savijautą. Daugiausia B12 randama gyvūninės kilmės produktuose – mėsoje, žuvyje, paukštienoje, pieno produktuose ir kiaušiniuose. Augalinės kilmės produktuose šio vitamino praktiškai nėra, todėl vegetarams ir veganams dažnai rekomenduojami papildai arba maisto produktai, praturtinti B12. 

Vitaminas C (askorbo rūgštis) pasižymi stipriu antioksidaciniu poveikiu, padeda formuotis kolagenui, stiprina imunitetą ir skatina audinių gijimą. 

Cinkas ir selenas – būtini mikroelementai, kurie palaiko imuninės sistemos veiklą. Jie mažina oksidacinį stresą, dalyvauja antioksidaciniuose procesuose, padeda organizmui efektyviau kovoti su infekcijomis ir mažina uždegimą. 

Vitaminai A ir E užtikrina epitelinių audinių vientisumą, stiprina gleivinių apsaugą ir palaiko sveiką odą bei regėjimą. Galiausiai, B grupės vitaminai (ypač B6, B9 ir B12) palaiko nervų sistemos veiklą, dalyvauja energijos apykaitoje ir padeda organizmui įveikti psichinį bei fizinį stresą, kuris dažnas šaltuoju metų laiku. 

The post Silpnumas, nuovargis, prasta nuotaika? Tai gali būti ženklas, kad trūksta šių vitaminų appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

1. Sustiprės imunitetas

Česnake esantis alicinas – medžiaga, pasižyminti antibakteriniu ir antivirusiniu poveikiu. Reguliarus vartojimas padeda organizmui apsisaugoti nuo peršalimo ligų ir infekcijų, todėl rudens-žiemos laikotarpiu tai ypač vertinga priemonė.

2. Pagerės širdies ir kraujagyslių veikla

Česnakas gali padėti mažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje, reguliuoti kraujospūdį bei gerinti kraujotaką. Mėnesį kasdien vartojant po skiltelę, širdies ir kraujagyslių sistema gali tapti atsparesnė.

3. Organizmas lengviau kovos su uždegimais

Česnakas veikia kaip natūralus priešuždegiminis preparatas. Tai reiškia, kad jis padeda mažinti lėtinius uždegimus, kurie dažnai būna įvairių ligų priežastis – nuo sąnarių skausmų iki virškinimo sutrikimų.

4. Geriau veiks virškinimas

Nedidelė česnako dozė vakare skatina skrandžio sulčių gamybą ir gali padėti virškinimui. Taip pat jis padeda palaikyti žarnyno mikroflorą ir sumažinti dujų kaupimąsi.

5. Gali pagerėti miegas

Nors gali atrodyti paradoksalu, tačiau česnako vartojimas prieš miegą gali padėti atsipalaiduoti. Jame esantys junginiai ramina nervų sistemą ir gali sumažinti nerimą.

6. Organizmas gaus natūralią detoksikaciją

Česnakas padeda kepenims greičiau pašalinti toksinus ir sunkiuosius metalus iš organizmo. Per mėnesį tokia praktika gali prisidėti prie bendro organizmo „išvalymo“.

Kaip vartoti česnaką prieš miegą?

• Rinkitės šviežią skiltelę, neperkeptą ir neapdorotą.
• Jei skonis per stiprus, užgerkite stikline vandens ar pieno.
• Norint sumažinti kvapą, galima užkąsti petražolių ar obuolio griežinėlį.

Atsargumo priemonės

• Jei turite skrandžio problemų (pvz., opaligę, gastritą), česnaką reikėtų vartoti atsargiai.
• Per didelis kiekis gali sukelti skrandžio dirginimą.
• Jei vartojate kraują skystinančius vaistus, prieš įtraukdami česnaką į kasdienę rutiną pasitarkite su gydytoju.

The post Štai kas nutiks, jei mėnesį valgysite po česnako skiltelę prieš miegą appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

1. Tinkamas pasiruošimas – pusė darbo

Prieš einant į pirtį, labai svarbu paruošti kūną ir nusiteikti ramiai, be skubos.

Ką reikėtų padaryti prieš pirtį?

• Nevalgykite sunkiai bent 1–2 val. prieš pirtį. Tuščias skrandis taip pat nėra gerai – galite jaustis silpnai.
• Išgerkite stiklinę vandens. Hidratacija labai svarbi – prakaituojant netenkama daug skysčių.
• Nusiprauskite po šiltu dušu be muilo. Tai padės atverti poras ir pasiruošti šilumos poveikiui.

2. Kiek laiko būti pirtyje?

Vieno „pirtinimosi“ trukmė priklauso nuo pirties tipo (sausa ar drėgna), patirties ir individualios organizmo reakcijos.

• Pradedantiesiems rekomenduojama pirtyje būti ne ilgiau kaip 8–10 minučių vienu kartu.
• Patyrę pirties lankytojai gali kaitintis iki 15–20 minučių, bet tik jei jaučiasi gerai.
• Tarp kiekvieno ėjimo į pirtį būtina daryti pertraukas, atvėsti ir atsigerti vandens ar žolelių arbatos.

Optimalu – 2–3 ėjimai į pirtį per vieną lankymąsi. Daugiau nėra būtina, o kartais net gali būti žalinga.

3. Kūno reakcijų stebėjimas – būtinas!

Pirtis neturi būti kantrybės išbandymas. Jei jaučiate svaigulį, širdies plakimą, dusulį ar pykinimą – nedelsiant išeikite ir atsivėsinkite.

Kūno signalai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį:

• Galvos skausmas – gali būti dehidratacijos ženklas.
• Šaltkrėtis – reiškia, kad kūnas pervargo.
• Širdies permušimai – signalas, kad pirtis buvo per intensyvi.

4. Šluotelės – ne tik dėl kvapo

Lietuviška pirtis neatsiejama nuo šluotų. Beržinės, ąžuolinės, eglių ar net dilgėlių šluotelės ne tik tonizuoja odą, bet ir turi aromaterapinį poveikį.

• Beržinės šluotelės – ramina, valo kvėpavimo takus.
• Ąžuolinės – stiprina nervų sistemą.
• Eglinės – stiprus eterinių aliejų poveikis, gerina imunitetą.

Šluoteles rekomenduojama naudoti tik gerai sušilus, kai oda paruošta lengvam plakimui ar masažui.

5. Atvėsimas – ne mažiau svarbus nei kaitinimasis

Po kiekvieno ėjimo į pirtį svarbu tinkamai atsivėsinti. Tai ne tik grūdina organizmą, bet ir leidžia atsistatyti širdies bei kvėpavimo ritmui.

Kaip atvėsti?

• Po vėsiu dušu, pradedant nuo kojų.
• Baseine ar natūraliame vandens telkinyje.
• Lauke – ypač veiksminga žiemą (bet tik jei jau turite patirties).

Po pirties rekomenduojama pailsėti bent 20–30 minučių, gerti skysčių, vengti alkoholio ir sunkaus maisto.

6. Naudingi patarimai didesnei naudai

• Gerkite raminančias žolelių arbatas: mėtos, melisa, ramunėlės.
• Pabūkite tyloje, išjunkite telefoną – pirtis tai ir emocinis detoksas.
• Nepamirškite galvos apdangalo, kad apsaugotumėte galvą nuo perkaitimo.
• Į pirtį geriausia eiti reguliariai – 1–2 kartus per savaitę.

The post Kaip tinkamai pirtintis, kad pirtis atneštų didžiausią naudą organizmui? appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.