Dėl prasto miego ir rytinio nuovargio dažniausiai kaltę suverčiame ilgam naktinėjimui prie ekranų. Visgi jei ryte keliamės sunkiai ir dar su skaudančia nugara ar sprandu – prasto miego priežasčių reikėtų ieškoti kitur.
Miegas
Naujausias
Rugsėjis dažnai turi savotiško „antrojo sausio“ jausmą. Po vasaros kelionių, vėlyvų vakarų, atostogų, iškritusios rutinos ir spontaniškesnių dienų natūraliai norisi grįžti prie aiškesnio ritmo.
Lietuvos gyventojai miega vidutiniškai beveik pusantros mažiau nei norėtų, o apie 70 % miega prastai. Prastas miegas siejamas su nuovargiu, stresu bei didesne sveikatos rizika ir brangiai kainuoja visai ekonomikai.
Šuo turi minkštą guolį, gali įsitaisyti ant sofos ar net miegoti šalia šeimininko, tačiau vakare vis tiek pasirenka vietą prie durų. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip keistas įprotis. Vis dėlto tokia miego vieta dažnai susijusi su tuo, kaip šuo stebi aplinką, prisiriša prie savo žmonių, reaguoja į garsus ir susikuria saugią kasdienę rutiną. O kartais miegojimas prie durų gali išduoti ir nerimą.
Nors somnambulizmas dažnai atrodo kaip keistas, bet nepavojingas reiškinys, apie jį vis dar sklando daugybė mitų. Vieni įsitikinę, kad per miegus vaikštančio žmogaus jokiu būdu negalima žadinti, kiti mano, jog per miegus vaikšto tik vaikai.
Kas ketvirtas suaugęs žmogus knarkia reguliariai, o beveik kas antras su tuo susiduria bent retkarčiais. Ir nors daugeliui knarkimas tėra erzinantis nakties palydovas, dėl kurio partneriai kartais pasirenka miegoti atskiruose kambariuose, gydytojai ragina į nuolatinį knarkimą nenumoti ranka. Pasak medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ gydytojo otorinolaringologo Gyčio Žaldoko, svarbiausia išsiaiškinti, kodėl žmogus knarkia – kai kuriais atvejais tai gali būti ženklas, kad miego metu kvėpavimo takai susiaurėja tiek, jog organizmui ima trūkti deguonies.
Aštuonios valandos miego dar negarantuoja, kad pabusi pailsėjusi. Kartais problema slypi ne miego trukmėje, o jo kokybėje, biologiniame ritme, kofeine, strese ar net sveikatos sutrikimuose.
Rugsėjį sunku keltis, trūksta jėgų ir vis norisi kavos? Sužinok, ką su energija daro miegas, šviesos trūkumas, mityba ir stresas.
Miegoti atskirai nuo partnerio nebūtinai reiškia krizę. Kada atskira lova gali padėti santykiams, o kada rodo, kad pora tolsta?
Miegant dviese komforto poreikiai ne visada sutampa. Vienas žmogus net ir vasarą ieško storesnės antklodės, o kitam greitai pasidaro per karšta. Pasirinkti vieną abiem tinkamą antklodę įmanoma, tačiau reikėtų vertinti ne tik jos storį. Ne mažiau svarbios yra užpildo savybės, oro pralaidumas, dydis ir miegamojo temperatūra.
Daugelis žmonių yra pastebėję, kad vasarą miego įpročiai pasikeičia. Ilgesnis šviesus paros metas, aukštesnė temperatūra, išsiderinusi dienotvarkė gali paveikti užmigimo laiką, miego gylį ir bendrą poilsio kokybę. Nors trumpalaikiai miego pokyčiai šiltuoju metų laiku dažnai yra natūrali organizmo reakcija, svarbu suprasti, kada tai laikina, o kada gali signalizuoti apie gilesnius sutrikimus, kuriems reikia gydymo.
Geras miegas nėra prabanga – tai viena svarbiausių geros savijautos sąlygų. Neišsimiegojus tampa sunkiau susikaupti, valdyti emocijas ir išlaikyti energiją, o ilgai trunkantis miego trūkumas gali būti susijęs su įvairiomis sveikatos problemomis. Daugumai suaugusiųjų rekomenduojama miegoti maždaug 7–9 valandas per parą, tačiau svarbi ne tik miego trukmė, bet ir jo reguliarumas bei kokybė.
