Abiturientų baimes ir jaudulį dėl brandos egzaminų keičia stojimų nerimas. Pasibaigus bendrajam priėmimui į aukštąsias ir profesinio rengimo mokyklas paaiškės, kurie jaunuoliai kvietimo studijuoti ar mokytis negavo. Tačiau nusiminti neverta, siekti svajonių profesijos stojantieji galės papildomo priėmimo metu. Ką svarbu žinoti apie priėmimą šiais permainų kupinais metais?

Antras šansas – pakartotinis priėmimas

Priėmimą į aukštąsias mokyklas šiemet sudaro trys etapai: pagrindinis ir du papildomo priėmimo etapai. Pagrindinio priėmimo prašymus stojantieji į bakalauro studijas gali registruoti iki liepos 24 d. 12 val. Šio etapo rezultatai skelbiami liepos 31 d. iki 12 val.

Nuo rugpjūčio 5 iki 8 d. 15 val. stojantieji galės teikti prašymus dalyvauti papildomo priėmimo pirmajame etape. Kvietimų studijuoti stojantieji sulauks rugpjūčio 12 d. iki 12 val.

Papildomo priėmimo antrojo etapo metu stojantieji galės teikti prašymus nuo rugpjūčio 19 d. iki 22 d. 15 val. Kvietimai studijuoti bus išsiųsti rugpjūčio 26 d. iki 12 val.

Stojantiesiems į profesinio mokymo įstaigas terminai skiriasi. Pagrindinio priėmimo vasaros etapo prašymus stojantieji gali teikti iki rugpjūčio 5 dienos. Rezultatai paaiškės rugpjūčio 9 d. iki 12 val.

Į likusias laisvas vietas rugpjūčio 14–25 d. bus skelbiamas papildomas priėmimas. Šio etapo rezultatai bus skelbiami rugpjūčio 27 d.

Pernai didžiulio studentų ir mokinių skaičiaus sulaukusios Šiaulių miesto aukštosios mokyklos ir Šiaulių technologijų mokymo centras šiemet ir vėl tikisi sulaukti gausaus stojančiųjų būrio. Švietimo įstaigų atstovai atskleidžia, kaip šiemet vyksta priėmimas ir kokios naujienos laukia būsimų studentų bei mokinių.

Magistrantūros studijų priėmimui – kiti terminai

Priėmimas į aukštųjų mokyklų magistrantūros studijas vyksta tiesioginiu būdu naudojantis aukštųjų mokyklų informacinėmis sistemomis. VU Šiaulių akademijos direktorė prof. dr. Renata Bilbokaitė akcentuoja, kad magistrantūros studijų vietų skaičius aukštojoje mokykloje yra mažesnis nei bakalauro studijų, o mokslas nuolat brangsta, todėl nevertėtų studijų atidėlioti.

„Džiaugiamės, kad stojančiųjų yra. Stojantieji aktyviai renkasi aukštesnio lygio antros pakopos studijas, tačiau norime paminėti, kad vis dar yra valstybės finansuojamų vietų. Esame didelis universitetas, todėl gauname daug studijų vietų. Mokytis kviečiame visus, kurie norėtų, bet dar nespėjo užpildyti prašymo studijuoti arba neįstojo į norimą specialybę“, – sako R. Bilbokaitė.

Antrasis stojimų etapas į VU Šiaulių akademiją vyksta nuo liepos 8 d. 15 val. iki liepos 10 d. 15 val.

Aukštoji mokykla kviečia rinktis magistro studijas tiems, kurie savo profesinį kelia nori sieti su švietimu. Vienos paklausiausių studijų programų: Edukologija ir Edukologija su švietimo vadybos specializacija. Tiems, kurie nori dirbti ne tik švietimo srityje, bet ir versle ar personalo skyriuose, siūloma Karjeros edukologijos studijų kryptis.

Norintys pagilinti sporto srities žinias, kviečiami į Kūno kultūros ir sporto edukologijos studijų programą, o siekiantys muziko kelio laukiami Muzikos pedagogikos studijų programoje. Be pedagoginės krypties studijų, VU Šiaulių akademijoje yra ir daugiau pasirinkimų: Gamtinių sistemų valdymo, Viešojo valdymo, Ekonomikos ir kitos studijų programos.

Aukštojo mokslo įstaiga laukia stojančiųjų ir į bakalauro studijas. VU Šiaulių akademija siūlo įvairias studijų programas, daugiausia – pedagoginės krypties, tačiau sąraše galima rasti ir tokias programas kaip Programų sistemos, Ekonomika ir investavimas, Anglų filologija, Viešasis administravimas ir teisė (kartu su VU teisės fakultetu).

Studijos, orientuotos į praktiką

Norintys įgyti aukštojo mokslo diplomą bei rinktis studijas, kurios būtų orientuotos į praktiką, gali apsvarstyti galimybę stoti į kolegiją. Šiaulių valstybinė kolegija rengia plataus spektro kvalifikuotus specialistus. Mokslo įstaigos atstovai atkreipia dėmesį į koleginių studijų privalumus.

„Bendrajam priėmimui aukštojo mokslo institucija siūlo 22 paklausias ir perspektyvias studijų programas. Galima rinktis nuolatines (3 m.) arba ištęstines (4 m.) studijas. Tarp pasiūlymų – ir informatikos mokslų trumpųjų studijų programa Sistemų administravimas, skirta asmenims, kurie jau yra įgiję profesinį išsilavinimą“, – atskleidžia kolegijos atstovai.

Aukštoji mokykla rengia informatikos, inžinerijos, socialinių, sveikatos bei verslo ir viešosios vadybos mokslų krypčių grupių specialistus.

Šiais metais Šiaulių valstybinę kolegiją baigė ir profesinio bakalauro diplomus gavo beveik 300 absolventų. Kolegija laukia naujų studentų, kurie pasirengę įgyti aukštąjį išsilavinimą ir tapti savo srities specialistais.

Aukšosios mokyklos atstovai siūlo atkreipti dėmesį į priežastis, kodėl verta rinktis studijas būtent šioje aukštojoje mokykloje:

„Studijos orientuotos į praktiką, numatyta įvairių finansinio skatinimo priemonių, nedidelė bendruomenė, todėl dėmesys kiekvienam studentui – garantuotas, unikalios studijų programos, neribotos tarptautinės galimybės, sudaromos sąlygos derinti studijas ir darbą, strategiškai patogi vieta, kompaktiškas miestas. Kolegijos bendrabučiuose užtikrinamas gyvenimas visiems studentams. Be to, ši kolegija – viena sportiškiausių Lietuvoje.“

Primename, kad pagrindinis priėmimas į koleginės krypties studijas vyksta iki liepos 24 d. 12 val.

Šiaulių technologijų mokymo centre – naujienos

Antras pagal dydi Lietuvoje Šiaulių technologijų mokymo centras, išsidėstęs trijose savivaldybėse – Mažeikių, Šiaulių rajono ir miesto – praėjusiais mokslo metais priėmė 1391 asmenų, iš jų 609 rinkosi tęstinę mokymosi formą. Tai rodo, kad profesinę kvalifikaciją renkasi ne tik jaunuoliai, bet ir asmenys jau turintys kvalifikaciją ir norintys įgyti naują specialybę.

Įstaigos atstovai atskleidžia, kad ateinančiais mokslo metais profesinio rengimo centras planuoja priimti daugiau nei 1500 asmenų, pageidaujančių įgyti norimą profesiją valstybės finansuojamose vietose.

Šiaulių technologijų mokymo centras kviečia įgyti profesiją asmenis, turinčius pagrindinį išsilavinimą ir siekiančius mokytis specialybės kartu su vidurinio ugdymo programa, asmenis, turinčius pagrindinį išsilavinimą ir siekiančius mokytis tik specialybės, taip pat asmenis, turinčius vidurinį išsilavinimą ir siekiančius mokytis specialybės bei specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius asmenis.

Stojančiųjų gretose laukiami asmenys, norintys persikvalifikuoti, t. y., turintys vidurinį arba pagrindinį išsilavinimą ir vieną kvalifikaciją.

Šiais metais Šiaulių technologijų mokymo centras siūlo naujieną – „Eksperimentinė klasė“. Ji skirta mokiniams, baigusiems 8 klases. 9 klasėje mokinys, besimokydamas bendrojo ugdymo programoje, kartu gali mokytis profesijos.

Vienos paklausiausių specialybių: paramediko, vizualinės reklamos gamintojo, informacinių ir ryšių technologijų aptarnavimo techniko, individualios priežiūros darbuotojo, transporto priemonių remontininko, kirpėjo, dekoratyvinio apželdinimo darbuotojo bei kitos mokymo programos.

Stojančiųjų į aukštąsias bei profesines mokyklas registracija ir prašymai studijuoti bei mokytis teikiami internetinėje svetainėje www.lamabpo.lt.

The post Atmintinė stojantiems į aukštąsias ir profesines mokyklas: ką būtina žinoti? appeared first on PANELĖ.

Jau nuo birželio 1 d. iki liepos 24 d. visi norintys studijuoti gali teikti paraiškas į Lietuvos aukštąsias mokyklas ir profesinio mokymo įstaigas. Tačiau nuo šių metų būsimus studentus stojimo sistemoje pasitinka svarbūs pokyčiai. „2021 m. Seime buvo priimtos Mokslo ir studijų įstatymo pataisos, pagal kurias nuo 2024 m. visi stojantieji į aukštąsias mokyklas turi atitikti vienodus minimalius stojimo reikalavimus”, – teigia Vilniaus kolegijos (VIKO) studentų priėmimo organizavimo vadovė Anželika Slimanavičienė. Kaip naujoji tvarka gali paveikti priėmimą į aukštąsias mokyklas ir ką būtina žinoti teikiant paraišką?

Svarbu

Visi norintys studijuoti iki liepos 24 d. turi pateikti prašymą LAMA BPO informacinėje sistemoje. Taip pat  būsimiems studentams svarbu atkreipti dėmesį, ar jų norimoje studijų programoje yra būtinas stojamasis egzaminas ir, jei taip, jį išlaikyti. O jau pateikus prašymą studijuoti –  įsitikinti –  ar jame yra teisingi brandos atestato duomenys. Galiausiai sulaukus kvietimo studijuoti – su mokymo įstaiga pasirašyti studijų sutartį. Tačiau, tai – dar ne viskas. Viena iš stojimo naujovių – pasikeitęs privalomųjų valstybinių egzaminų sąrašas, teigia A. Slimanavičienė.

„Šiemet stojantieji, įgiję vidurinį išsilavinimą 2024 m. ir pretenduojantys į valstybės finansuojamas bei nefinansuojamas vietas, turi būti išlaikę tris valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir laisvai pasirinktą. Be to, konkursinį balą nuo šių metų nustato pačios aukštosios mokyklos. Štai, pavyzdžiui, 2024 m. VIKO stojantiesiems nustatytas minimalus konkursinis balas yra 3,2. Jį abiturientas gali surinkti, išlaikęs 3 privalomus valstybinius brandos egzaminus, kurių vidurkis – ne mažesnis nei patenkinamas lygmuo (16 balų)”, – šių metų stojimų sistemos pokyčius pristato VIKO atstovė.

Pasak A. Simanavičienės, norinčius studijuoti ypač gąsdina valstybinis matematikos egzaminas. Mat nuo 2024 m. jis yra privalomas stojant į visas studijų programas, išskyrus menus: „Šiuo reikalavimu siekiama stiprinti aukštojo mokslo kokybę ir studentų pasirengimą studijoms.”

Dažniausios stojančiųjų klaidos

Neretai norintieji studijuoti pavėluoja pateikti paraišką pirmajame stojimo į aukštąsias mokyklas etape. Tačiau specialistė ramina, jog nerimauti nereikėtų. Kita padaroma klaida – kur kas didesnė.

„Nepateikę stojimo paraiškos per pagrindinį etapą, būsimi studentai tai gali padaryti ir per papildomo priėmimo pirmąjį ir antrąjį etapą. Didesnė problema kyla tuomet, kai sprendimas, kur studijuoti, priimamas skubotai ir neapgalvotai. O kartais pasirinkimai pakeičiami ir paskutinę minutę. Tokiu atveju galima suklysti ir pasirinkti sau netinkamą ar nenorimą studijų programą. Taip studijų vietą gali prarasti tie, kurie tos studijų programos iš tiesų norėjo, tačiau dėl mažesnio balo nebuvo pakviesti studijuoti”, – sako A. Slimanavičienė.

Pasak ekspertės, prieš priimant sprendimą dėl aukštosios mokyklos ir studijų programos pasirinkimo, svarbu kuo išsamiau su jomis susipažinti: „Būsimiems studentams patarčiau išanalizuoti norimos aukštosios mokyklos ir studijų programos specifiką. Paprastai ši informacija skelbiama internetinėse svetainėse ar socialiniuose tinkluose. Be to, visuomet galima tiesiogiai kreiptis į aukštosios mokyklos darbuotojus ar studentų atstovybės narius.”

Pokyčiai socialiai jautrioms grupėms

Nuo 2024 m. stojant į valstybės finansuojamas studijų vietas aukštosiose mokyklose atsirado papildoma konkursinė eilė asmenims iš socialiai jautrios aplinkos.

„Įstatymų nustatyta tvarka antra konkursinė eilė padės socialiai jautrioms grupėms padidinti studijų prieinamumą. Tokiu būdu visiems, kurie yra pasirengę studijoms, siekiama sudaryti kuo palankesnes sąlygas patekti į aukštąsias mokyklas. Socialinė aplinka neturi tapti kliūtimi siekti aukštojo mokslo”, – yra įsitikinusi VIKO studentų priėmimo organizavimo vadovė A. Slimanavičienė.

Į antrąją konkursinę eilę galės pretenduoti: stojantieji iš labai mažas pajamas gaunančių šeimų, ne vyresni kaip 25 m. našlaičiai, globotiniai, turintieji 45 proc. ar mažesnį dalyvumo lygį arba sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygį, taip pat trumpųjų studijų absolventai ir turintieji bent 24 mėn. praktinės veiklos patirties. Šiems stojantiesiems taikomi tie patys minimalūs reikalavimai bei konkursinio balo sandara kaip ir visiems stojantiesiems.

The post Svarbūs pokyčiai stojimo į aukštąsias mokyklas sistemoje: ką būtina žinoti? appeared first on PANELĖ.

Pirmadienį prasideda vasaros priėmimas į profesines mokyklas. Norintys įgyti profesiją galės rinktis iš 44 profesinių mokyklų ir kitų švietimo įstaigų, vykdančių profesinį mokymą. Į valstybės finansuojamas vietas planuojama priimti 20,6 tūkst. mokinių.

Kaip nurodoma Švietimo , mokslo ir sporto ministerijos pranešime, teikti stojimo prašymus gali tiek norintieji įgyti kvalifikaciją pagal visą profesinio mokymo programą, tiek 9–10 klasių mokiniai ir I–IV klasių gimnazistai, norintys mokytis atskirų profesinio mokymo modulių.

Pasirinkus specialybės modulį sudaromas atskiras mokymosi tvarkaraštis, kad būtų galima derinti ugdymą gimnazijoje ir profesinio mokymo įstaigoje. Baigus gimnaziją ir stojant į tos pačios specialybės programą, modulis yra įskaitomas ir mokymasis sutrumpėja. 37 profesinio mokymo įstaigos gimnazistams siūlo rinktis per 270 profesinio mokymo modulių.

Prašymus stojantieji galės teikti LAMA BPO interneto svetainėje iki rugpjūčio 5 d. Priėmimo rezultatus stojantieji sužinos rugpjūčio 9 d. iki 12 val., o sudaryti profesinio mokymo sutartis – rugpjūčio 9–13 d.

Papildomas priėmimas į likusias laisvas vietas bus skelbiamas rugpjūčio 14–25 d. Prašymus dėl valstybės finansuojamų vietų galės teikti stojantieji, kurie nesudarė profesinio mokymo sutarčių dėl valstybės finansuojamos vietos pagrindinio priėmimo metu.

 Papildomo priėmimo rezultatai bus skelbiami rugpjūčio 27 d. Sutarčių sudarymas profesinėse mokyklose vyks rugpjūčio 28–30 d.

ŠMSM duomenimis, darbo rinkoje šiuo metu reikalingiausi inžinerijos, sveikatos priežiūros, informacinių technologijų, paslaugų sričių profesionalai.

Šiemet priėmimo į profesines mokyklas žiemos etapo metu sudaryta beveik 1 tūkst. mokymo sutarčių, mokiniai daugiausia rinkosi inžinerijos, sveikatos priežiūros sritis.

The post Prasideda vasaros priėmimas į profesines mokyklas appeared first on PANELĖ.

„Gyvename nuolatinių pokyčių ir transformacijų eroje: technologijos vystosi neįtikėtinu greičiu, keičiasi visuomenė, tuo pačiu ir pati universiteto idėja. Nors visuomenėje vyrauja įsitikinimas, kad gerovę ir ekonominį saugumą užtikrina tik vieno dalyko studijos, visuomet bus tokių žmonių, kurių netenkina siauros programos.

Tad sistema turi suteikti studentams galimybę patiems konstruoti mokymosi programas, o ne įsprausti juos į siaurus rėmus“, – teigė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius prof. Juozas Augutis.

Įgūdžiai, pranokstantys specialybę

Forumas buvo surengtas minint VDU atkūrimo 35-metį: 1989-ųjų balandžio 26-28 dienomis buvo pradėta realizuoti universiteto atkūrimo idėja.

Atkurtasis VDU tapo pirmuoju universitetu Lietuvoje, kuris įdiegė Harvardo universiteto modeliu ir Artes liberales principais paremtą studijų koncepciją. Čia akcentuojama studentų laisvė rinktis, susidaryti savo tvarkaraštį ir įgyti platų išsilavinimą, neapsiribojant vien pasirinktos specialybės dalykais.

Tarptautiniame forume akademiniai ekspertai, partneriai, sprendimų priėmėjai ir kiti svečiai iš įvairių šalių aptarė universiteto idėjos kaitą įvairiais aspektais, tarp jų – ir Artes liberales susidūrimą su biurokratinėmis kliūtimis bei dirbtinio intelekto plėtros reikšmę žmogaus kūrybiškumo, antreprenerystės skatinimui.

„Laisvųjų menų ugdymas iš esmės reiškia įvairių perspektyvų priėmimą, kritinio mąstymo skatinimą ir empatijos bei supratimo ugdymą. Čia jūs ne tik studijuojate dalykus, bet ir įsitraukiate į žmogiškąją patirtį. Jūs tyrinėjate istoriją, literatūrą, mokslą, filosofiją ir daugybę kitų dalykų, taip pat tai, kaip šios disciplinos susijusios tarpusavyje.

Kai kas gali, ypač šiandien, suabejoti laisvųjų menų išsilavinimo praktiškumu. Tačiau galiu patikinti, kad nieko negali būti praktiškiau už mokymąsi prisitaikyti, kritiškai mąstyti ir veiksmingai komunikuoti. Tai įgūdžiai, kurie pranoksta bet kokią konkrečią specialybę.

Jie paruošia mus ne tik vienai karjerai, bet ir mokymuisi visą gyvenimą pasaulyje, kuriame nuolat vyksta pokyčiai“, – sveikindama forumo dalyvius sakė JAV ambasados atstovė Colleen Smith.

Anot pašnekovės, liberaliųjų menų išsilavinimas suteikė jai kūrybiškumo ir problemų sprendimų įgūdžių, kurie yra neįkainojami turint tokią karjerą.

„Lietuvos istoriją kūrė asmenybės, kurie kovodami prieš okupaciją naudojo literatūrą, muziką, debatus ir filosofiją, taip išsaugodami savo identitetą ir vertybes. Taigi liberalieji menai yra ne tik tai, ką mes išmokstame, o tai, kuo mes tampame. Tai mūsų visuomenei reikalingų piliečių ugdymas“, – teigė ambasados atstovė.

Politikams – estetinis išsilavinimas

Savo pranešimą forume pristatė ir tarptautiniu mastu pripažinti menininkai, Masačusetso technologijos instituto (MIT) tyrėjai, VDU vizituojantys profesoriai Nomeda ir Gediminas Urbonai. Pasaulyje garsūs menininkai aptarė pragmatines fikcijas – nuolat kintančias infrastruktūras, kurios palaiko bendradarbiavimo eksperimentus dizaino, pedagogikos, mokslo ir meninio intelekto srityse.

Daugiamečiai menininkų projektai, kuriuose dalyvauja įvairūs asmenys, socialinės grupės ir institucijos, yra tarpdiscipliniški, menas juose jungiamas su mokslu ir kitomis kryptimis. Kalbėdami apie tarpdiscipliniškumą, Urbonai pabrėžė, kad norėdami tvariai gyventi dabartiniame pasaulyje, turime keisti savo perspektyvą ir mąstymo įpročius.

„Pabandykite pažiūrėti iš kito perspektyvos, ir pasaulis pasikeis. Mums įprasta, kad žmogus yra visa ko centras, bet gal iš to ir kyla visos problemos. Mes juk taip pat esame ir visatos dalis. Pagalvokite, kas atsitiktų, jei atsidurtumėte, pavyzdžiui, drugelio ar ežio vietoje. Perspektyva pasikeis kardinaliai.

Tai tik pratimas, kurį mes naudojame savo projektuose, bet galima pritaikyti jį ir kituose kontekstuose: kas pasikeis, jei į situaciją pažiūrėsime iš užsieniečio, kitos kultūros, ar biologo, o gal politiko perspektyvos“, – sakė Nomeda Urbonienė.

Domisi dalykais, kurie negali būti apskaičiuoti

Plėsdami meno, mokslo ir kitų sričių ribas, menininkai domisi dalykais, kurie negali būti apskaičiuojami. „Mes norime išplėsti dirbtinio intelekto projekto ribas įjungdami kitas intelekto formas.

Neapsiribodami žmogaus intelektu norime ištirti kitų gyvų būtybių intelektus, kaip kad padarėme su pelkėmis. Kaip sakė britų poetė Alice Oswald, dirbtinis intelektas niekada negalėtų sukurti geros poezijos, nes jis nežino apie savo mirtį“, – pasakojo Gediminas Urbonas.

Paklausti apie aukštojo mokslo ateitį menininkai pabrėžė, kad universitetai yra visuomenės atspindys: čia matoma daug nerimo ir susiskaldymo. Tačiau universitetas yra geras demokratijos pavyzdys, todėl jo ryšys su valstybinėmis institucijomis turėtų būti stipresnis. „Tikiu, kad liberalieji menai gali sugrąžinti prarastą diplomatijos meną“, – sakė G. Urbonas.

Menininkai, dirbantys su žmonėmis iš įvairiausių sferų, tikina, kad menas gali išmokyti įvairiausių bendradarbiavimo ir perspektyvų keitimo formų, todėl estetinis išsilavinimas yra būtinas ir politikams.

„Puikus pavyzdys yra Antanas Mockus, kuris, būdamas universiteto rektoriumi, Bogotos meru, kandidatu į prezidentus, jungė estetinį vertinimą su viešuoju administravimu“, – teigė G. Urbonas.

Penkios–septynios karjeros per gyvenimą

Forume VDU ir partnerinių universitetų atstovai taip pat nagrinėjo Artes liberales ir kitus aukštojo mokslo studijų modelius: kaip jie yra koreguojami, modifikuojami atsižvelgiant į visuomenės pokyčius, kuriuos iššaukia dirbtinio intelekto pažanga arba geopolitiniai ir gamtiniai iššūkiai.

Pablo Nerudos eilėraščiu savo pranešimą pradėjęs JAV Pietų Ilinojaus Carbondale universiteto Laisvųjų menų koledžo dekanas Joddy Murray teigė, kad aukštasis mokslas Jungtinėse Valstijose susiduria su praktiškumo kultu. Tiek iš studentų, tiek iš jų tėvų girdima, kad platus išsilavinimas yra laiko švaistymas, o svarbiausia išsilavinime – atlyginimo dydis.

„Liberalieji menai padeda mums surasti savo kelią. Tai ne atsakymai, o klausimai apie save ir savo gyvenimo kelią. Ir jeigu gali lengvai atsakyti į tuos klausimus, vadinasi, jie buvo neteisingi“, – pasakojo J. Murray, kuris planavo tapti oro pajėgų pilotu, tačiau supratęs, kad tai ne jo karjera, liko labai nusivylęs savo gyvenimo sprendimu. Vis dėlto, iš to nusivylimo teigė supratęs, ką iš tikrųjų nori studijuoti ir pasiekti.

Tuo metu, pasak daugiau nei 20 metų liberaliųjų menų tradiciją turinčio Honkongo Lingnan universiteto viceprezidento pavaduotojo Shalendra Sharma, aukštosios mokyklos turi atsakomybę prieš studentus, kad pabaigę universitetą šie galėtų dirbti bet kurioje pasaulio šalyje.

„Industrijos revoliucija reikalauja studentus išmokyti naujų gebėjimų prisitaikyti, atsparumo ir atkaklumo įgūdžių. Įsivaizduokite, per gyvenimą reikės pakeisti penkias-septynias karjeras, turėsi būti mobilus, važiuoti ten, kur yra darbo. Svarbiausia bus žmogiškasis kapitalas, o tai yra įgūdžių rinkinys“, – teigė akademikas iš Honkongo.

VDU Edukologijos tyrimų instituto direktorė Vilma Žydžiūnaitė pažymėjo, kad liberaliųjų menų išsilavinimas formuoja inteligentišką, išsilavinusį žmogų, gebantį savo autentišku būdu kurti mokymosi meną, ir būti ne tik savo vietos, bet viso pasaulio dalimi.

„Liberaliųjų menų misija yra padėti studentams auginti savo asmenybę ir tapti išsilavinusiais kūrybiškais specialistais, kurie yra atviri nežinomybei“.

Išėjimas iš komforto zonos ir savo burbulo

Antrojoje diskusijoje VDU absolventai ir kiti diskutantai nagrinėjo, kaip Artes liberales išsilavinimas prisideda prie ekspertinių žinių ir profesionalumo plėtros: kaip universitetinės studijos atspindi dabartines socialines, verslo ir kultūrines realijas.

VDU Tarptautinių santykių ir diplomatijos studijas baigęs, bet galiausiai kompozitoriaus keliu pasukęs ir dabar VDU Menų fakultete dėstantis prof. Titas Petrikis teigė, kad drąsos siekti savo svajonės jam suteikė būtent liberaliųjų menų išsilavinimas.

„Liberalieji menai suteikia mums įgūdį daryti pasirinkimus ir sprendimus, kas nėra labai patogu. Lengviau yra likti, kur esi, ir nepriimti jokių iššūkių. Be to, kas atsitinka studijuojant liberaliuosius menus, kad tu susiduri su skirtingomis socialinėmis grupėmis ir nesi užsidaręs savo burbule.

Čia susitinki žmones iš skirtingų sričių ir užmezgi su jais ryšius, kas labai svarbu ateityje, jei nori būti sėkmingas savo profesijoje. Taigi toks atviras mąstymas yra natūralus liberaliųjų menų išsilavinimo požymis ir labai svarbi demokratijos dalis“, – sakė T. Petrikis.

Vienas iš „Rubedos“ įkūrėjų, „MedIT“ klasterio valdybos narys Linas Vaitulevičius VDU baigė IT specialybę, bet studijuodamas lankė ir antropologijos paskaitas. Anot jo, tai padėjo geriau pažinti žmones, jų mąstymą ir poreikius. „Mokykloje man viskas gerai sekėsi ir nežinojau, ką noriu veikti gyvenime. Universiteto siūlomas platus išsilavinimas man padėjo išsigryninti savo tikslus“, – pasakojo verslininkas.

Ambasadorė, ES nuolatinė atstovė ESBO Rasa Ostrauskaitė VDU studijavo sociologiją, bet pasuko diplomatijos keliu. „Aš suprantu liberaliuosius menus, kaip kažką plataus, tarpdiscipliniško, bet svarbiausia, tokios studijos propaguoja kultūrą, pilietinę atsakomybę ir kūrybinį bei kritinį mąstymą“, – teigė ji.

The post Universitetų dilema: kaip paruošti jauną žmogų nuolat besikeičiančiam pasauliui appeared first on PANELĖ.