Velykos Lietuvoje neįsivaizduojamos be kiaušinių – šis maistingas produktas jau nuo seno yra pagrindinis esminės pavasario šventės simbolis ir tautiečių stalo puošmena.
Velykos
Velykų stalui lietuviai vis dažniau ieško ne tik pažįstamų, bet ir kiek įdomesnių skonių, kurie išlaikytų tradicijos jausmą, tačiau kartu leistų nustebinti svečius. Prekybos tinklo „Rimi“ atstovai pastebi, kad ruošiantis šventėms pirkėjai vis dažniau atsigręžia į seniau pamėgtus, bet šiandien rečiau gaminamus produktus – vienas jų yra galvijų liežuvis, kuris lietuviškoje virtuvėje nuo seno laikomas tikru delikatesu.
Neretai Velykoms ruošiamasi ne tik planuojant meniu, bet ir „užbėgant už akių" šventiniam persivalgymui – įsigyjant virškinimo fermentų ar kitų preparatų, skirtų persivalgymo pasekmėms palengvinti. Specialistės paaiškino, kada organizmui iš tiesų reikalinga papildoma pagalba virškinant, paaiškino, kuo virškinimo fermentai skiriasi nuo probiotikų, ir patarė, kaip išvengti šventinio apsunkimo.
Velykos daugeliui pirmiausia siejasi su margučiais, šeimos stalu ir pavasario laukimu. Tačiau seniau ši šventė turėjo ir daugiau paslaptingų atspalvių. Buvo tikima, kad Velykų rytas, margučiai, vanduo, ugnis ir net šventinis stalas gali atskleisti ateities ženklus. Todėl nenuostabu, kad Velykų burtai iki šiol kelia smalsumą ir žadina vaizduotę.
Velykos daugeliui asocijuojasi su jaukumu, šeimos susibūrimais ir gausiu stalu. Tačiau kartu ši šventė neretai atneša ir nemažai įtampos: ką gaminti, kada viską spėti, kaip pasiruošti taip, kad šventinį rytą nereikėtų nuo pat ankstyvo ryto stovėti virtuvėje?
Artėjant pavasario šventėms – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai ir Velykoms – daliai darbuotojų gali tekti koreguoti įprastą darbo ritmą. Kai kuriuose sektoriuose šventiniu laikotarpiu darbų padaugėja, todėl atsiranda poreikis dirbti ilgiau arba imtis papildomų užduočių.
Daugiau jokio turinio
