Velykos mūsų protėviams buvo ne tik sočių vaišių metas, bet ir bendrystės šventė, kurios ritualai tęsdavosi visą savaitę. Pasak etnologės Gražinos Kadžytės, tokie papročiai kaip margučių dažymas, daužymas ar ridinėjimas turėjo gilią prasmę – jie skatino daugiau laiko praleisti su artimaisiais ir stiprinti tarpusavio ryšius.
Velykos
Seniausias
Šios Velykos ne visiems atneš vien ramybę, jaukumą ir šiltus pokalbius prie šventinio stalo. Kai kuriems Zodiako ženklams šis laikotarpis gali tapti tikru emociniu išbandymu. Į paviršių gali iškilti seni nesutarimai, vidinės abejonės ar nuovargis nuo artimųjų lūkesčių.
Velykos – džiaugsmo, tradicijų ir bendrų vaišių metas, tačiau tai taip pat laikas, kai daugelyje namų lieka daug maisto. Prieš Velykas kiaušinių nuperkama su kaupu – tai natūralu, nes jų reikia ir patiekalams, ir margučiams, sako Gintarė Kitovė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė.
Velykų stalui lietuviai vis dažniau ieško ne tik pažįstamų, bet ir kiek įdomesnių skonių, kurie išlaikytų tradicijos jausmą, tačiau kartu leistų nustebinti svečius. Prekybos tinklo „Rimi“ atstovai pastebi, kad ruošiantis šventėms pirkėjai vis dažniau atsigręžia į seniau pamėgtus, bet šiandien rečiau gaminamus produktus – vienas jų yra galvijų liežuvis, kuris lietuviškoje virtuvėje nuo seno laikomas tikru delikatesu.
Velykos – viena gražiausių ir svarbiausių pavasario švenčių. Jos metu namai prisipildo gera nuotaika, tradicijomis bei pokalbiais prie šventinio stalo, o svarbiausiu pastarojo akcentu kasmet tampa marginti kiaušiniai.
Po Velykų daugelio namuose lieka tas pats scenarijus – šaldytuve dar ilgai stovi virtų kiaušinių dubenys, o galvoje sukasi klausimas: ką su jais daryti? Prekybos tinklas „Rimi“ primena, kad net ir šventiniai likučiai gali lengvai virsti skaniu ir visaverčiu patiekalu – tereikia kelių paprastų ingredientų ir šiek tiek kūrybiškumo.
Daugiau jokio turinio









